Į gatves išėję tūkstančiai režimo oponentų ir sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasipiktinusių iraniečių skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius.
Leidinio „The Baghdad Post“ cituojami visuomenininkai yra optimistiškai nusiteikę dėl šių protestų, teigdami, kad režimo ramų gyvenimą gerokai apkartino kylantis nepasitenkinimas.
„Žmonės išėjo į gatves norėdami geresnio gyvenimo. Jie persisotino režimu, jo politika ir valdymo metodais“, – cituojami leidinyje neįvardinti šaltiniai.
Mirtis diktatoriams
Protesto Mašdade, kuris yra antrasis pagal dydį Irano miestas, dalyviai išėjo į gatves reikšdami didžiulį nepasitenkinimą valdžia. Sprendžiant iš vaizdo įrašų, protesto dalyviai reikalavo mirties nuosprendžio aukščiausiesiems šalies vadovams.
„Mirtis Khamenei. Mirtis Rouhani. Mirtis diktatoriams“, – šaukė situacija šalyje nepatenkinti protesto akcijos dalyviai. Jie mano, kad būtent pragaištinga šalies lyderių politika privedė juos prie dabartinės situacijos.
Jie taip pat šaukė: „Jeigu jūs sustabdytumėte nors vieną grobstymo atvejį, mūsų problemos būtų išspręstos“ ir „Nei Gazai, nei Libanui, mūsų sielos aukojamos Iranui“.
Žmonės taip pat nėra patenkinti tuo, kad jaunuoliai yra siunčiami į „karštuosius taškus“ už valstybės ribų, kariauti karų, kurie niekam „čia“ nėra reikalingi.
Informacijos blokavimas
Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad Irano valdžia visomis įmanomomis priemonėmis blokuoja informaciją apie protestus savo kontroliuojamomis žiniasklaidos priemonėmis.
Persijos įlankos arabų Irano studijų centro vadovas Mohammedas al Salami išsakė kritiką Irano pasirinktai informacijos blokavimo politikai, pasirenkant nepranešti apie šių dienų įvykius visoje šalyje.
Savo „Twitter“ žinutėje jis rašė: „Protestai prasiveržė keturiuose Irano miestuose. Jie reikalauja nuversti režimą ir atšaukti kariuomenę iš Sirijos ir Libano bei suteikti daugiau dėmesio žmonėms. Protestai tęsis ir penktadienį. Tačiau nėra jokios profesionalios žiniasklaidos iš režimo pusės. Gatvės prigrūstos policijos. Šiuose miestuose šaudoma ir smurtaujama.“
Augančios kainos
Iranas, nafta turtinga valstybė, pastaruoju metu išgyvena ne geriausius laikus, o milijonai jo gyventojų atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Manoma, kad apie 40 mln. iraniečių gyvena už skurdo ribos, o tai yra apie pusę 80 mln. gyventojų turinčios valstybės populiacijos. Valdžia susilaukia daug kritikos dėl to, kad reikalinga pagalba skiriama vos ketvirtadaliui žmonių, kuriems to reikia.
Irano valdžia pastaruoju metu „beveik kasdien“ priima sprendimus, kurie blogina vietos gyventojų padėtį. Pranešama apie nežabojamai kylančias svarbiausių produktų kainas. Pavyzdžiui, kuro kainos šoktelėjo 50 proc., o tai sukėlė seniai neregėtą infliaciją.
Maža to, H. Rouhani vyriausybė paskelbė nuo kitų metų milijonams žmonių nutrauksianti finansinę pagalbą.
Pokyčių viltys
Iraniečiai jau ir anksčiau bandė nuversti dešimtmečius šalį valdantį teokratinį režimą. 2009-aisiais žmonės išėjo į gatves protestuodami prieš konservatyvių pažiūrų kandidato Mahmoudo Ahamdinejado pergalę. Protesto akcija buvo žiauriai numalšinta panaudojus jėgą, žuvo ar buvo sulaikyta šimtai žmonių.
2005-aisiais sukilo avhaziai, reikalaudami laisvės ir teisės naudotis savo nafta turtingu regionu nepriklausomai nuo režimo.
Irako leidinio teigimu, žmonės pavargo nuo 1979-aisiais valdžią užgrobusių religinių fanatikų, ir „dabar atėjo laikas keisti režimą“.
„Stratfor“ ekspertų teigimu, šią savaitę kilusio protesto išskirtinumas yra tas, kad jis vyksta pačioje režimo širdyje.
