h. rouhani

Jungtinės Valstijos sekmadienį pasmerkė mirtiną išpuolį per karinį paradą Irane, tačiau pareiškė, kad šalies klerikaliniai valdovai turėtų ieškoti tokių neramumų priežasčių savo šalyje. „Jungtinės Valstijos smerkia bet kokį teroro išpuolį bet kur, taškas. Mes visuomet to laikomės“, – CNN kanalui sakė JAV Jungtinėse Tautose Nikki Haley.

Šalys partnerės, tebesilaikančios 2015 metų susitarimo dėl Irano branduolinės programos, pažadėjo, kad ši naftą eksportuojanti valstybė išliks integruota į pasaulio ekonomika, nors iš sutarties pasitraukusios Jungtinės Valstijos grasina sankcijomis. Teherano diplomatijos vadovas Mohammadas Javadas Zarifas gyrė šių šalių „valią priešintis“ JAV spaudimui, praėjus dviem mėnesiams nuo Vašingtono pasitraukimo iš sutarties prezidento Donaldo Trumpo sprendimu.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos pasigailės pažeidusios susitarimą dėl jo šalies branduolinės programos ir kad Iranas reaguotų „greičiau nei per savaitę“, jei taip nutiktų. „Mes nebūsime pirmieji, pažeidę šį susitarimą, bet jie tikrai turėtų žinoti, kad pasigailės, jei jį pažeis“, – per konferenciją Teherane, skirtą Nacionalinei branduolinių technologijų dienai, sakė H. Rouhani.

Protestų, kurie staiga apėmė visą Iraną, metu skamba patys įvairiausi lozungai: nuo reikalavimų išspręsti konkrečias ekonomines problemas iki šūksnių, raginančių nuversti Islamo Respublikos režimą. Lozungų įvairovę atsipindi ir tas faktas, kad protestuojantieji neturi vieningo tikslo ar konkrečios bendros žinutės valdžiai. Vadovauti protestams taip pat nėra kam: tinkamų kandidatų nesugebėjo pasiūlyti nei politinės partijos, nei kitos opozicijos jėgos.

Ketvirtadienį spontaninio protesto akcijos kilo iškart keliuose didžiausiuose Irano miestuose, įskaitant antrąjį pagal dydį Mašdadą. Gyventojai piktinosi neracionalia valdžios ekonomine politika, kuri privedė prie staigaus kainų šuolio. Į gatves išėję tūkstančiai režimo oponentų ir sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasipiktinusių iraniečių skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius.

Po sekmadienio vakarą Iraną supurčiusio pražūtingo žemės drebėjimo - liūdna žinia. Aukų padaugėjo iki 530, antradienį pranešė valstybinė šalies žiniasklaida. Anksčiau skelbta, kad per drebėjimą žuvo 445 žmonės. Dar daugiau nei 7 tūkst. žmonių per šią stichinę nelaimę buvo sužeisti. 7,3 balo žemės drebėjimas supurtė regioną abipus Irano ir Irako sienos.

Reformų šalininkai ir nuosaikių pažiūrų politikai, palaikantys Irano prezidentą Hassaną Rouhani, laimėjo daugiausia vietų per antrąjį šalies parlamento rinkimų ratą, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Neoficialūs ir negalutiniai rezultatai rodo, kad iš 68 vietų, dėl kurių buvo varžomasi, bent 33 atiteks H.Rouhani palaikančiam „Vilties sąrašui“, o konservatoriai gaus dar 21 mandatą.

Liepos 20 d. turėtų baigtis terminas, skirtas pasiekti susitarimui tarp P5+1 (nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės + Vokietija) šalių ir Irano dėl šios šalies branduolinės programos.

Trečiasis gyvenimo dešimtmetis daugeliui yra abejonių, blaškymosi, bulvių ir makaronų laikotarpis. Kaip jis prabėgo žmonėms, kurie šiuo metu vadovauja svarbiausioms pasaulio valstybėms? „PolicyMic“ portalas surinko jų jaunystės faktus. Barackas Obama, JAV prezidentas 1983 m. baigęs politikos mokslų studijas Kolumbijos universitete B. Obama persikraustė į Čikagą, kur dirbo su neturtingoms bendruomenėms, nukentėjusiomis dėl vietinės plieno gamyklos uždarymo.