„Kai Ukrainos pajėgos praėjusių metų vasarą buvo apšaudyti iš artilerijos rytų Ukrainoje, kariai buvo net ne tiek nustebę, kiek išgąsdinti jo intensyvumo,“ – rašoma „The Guardian“.
Grupė britų žurnalistų, užsiimančių nepriklausomais tyrimais, naudodamiesi viešai prieinamais duomenimis, palydovų nuotraukomis ir socialinių tinklų pateikta informacija pateikė praktiškai nenuneigiamus įrodymus, kad Ukrainos teritorija buvo apšaudyta iš Rusijos, rašoma „The Guardian“.
Straipsnio autoriai pasakoja, kad „Bellingcat“ žurnalistai, išanalizavę artilerijos smūgių paliktas žymes nuotraukose trijuose karo veiksmų paliestuose rajonuose, ir apskaičiavę galimas trajektorijas, nustatė šių paleidimo vietas. Palydovų nuotraukose būtent tose vietose matyti išdegusios vietovės ir mašinų ratų žymės, atitinkančios rusų artilerijos pabūklų paliekamas žymes.
Tik vienu atveju šaudyta buvo ne iš Rusijos teritorijos, teigiama šioje ataskaitoje. Dar daugiau, pėdsakai vedantys prie šaudymo pozicijų vedė į Rusijos gilumą, o ne atvirkščiai. Nuotraukose prieš pat šaudymą tose pačiose vietose nematyti nei išdeginimo, nei padangų žymių.
„Bellingcat“, skyrė savo dėmesį trims artilerijos apšaudymams liepą, kai Maskvos remiami separatistai sustabdė Ukrainos pajėgų puolimą, ir susigrąžino ženklią Rusijos – Ukrainos sienos dalies kontrolę, rašoma „The Guardian“. „Separatistų“ kontrpuolimas buvo pridengtas sunkiąja artilerija, kuri sužaidė lemiamą rolę ukrainiečių atsitraukime iš Donecko ir Luhansko sričių, primena leidinys.
„Pirmoji artilerijos apšaudytos vietos analizė netoli Amvrosijevsko, kur liepos 14-ąją susidarė nuo smūgių paliktų duobių sankaupa – viso daugiau nei 330 artilerijos smūgių žymių,“ – teigiama publikacijoje. Pagal paliktų duobių formas buvo apskaičiuota sviedinio paleidimo trajektorija. Ir ji atvedė už 14,48 kilometrų nuo tos vietos, už valstybinės sienos, į vietą netoli Selezniovo gyvenvietės Rusijoje.
Antroji apšaudymo vieta, išanalizavus tyrimo duomenis, buvo Černovopartizansko rajone, kur Ukrainos dalinius sunkioji artilerija „šlavė“ nuo liepos 14-osios iki rugpjūčio 8-osios. „Ištyrus 813 artilerijos smūgių paliktų duobių paaiškėjo, kad buvo viso šešios atakos iš penkių skirtingų krypčių. Naudodami tuos pačius metodus „Bellingcat“ tyrėjai nustatė penkias vietas, iš kurių buvo šaudyta. Keturios jų – Rusijoje.
Tyrime aptariamo trečiojo artilerijos apšaudymo metu, vykusio liepos 25-ąją į pietus nuo Sverdlovsko buvo aptikti panašūs duomenys. Apskaičiuotos trajektorijos nurodė Rusijos teritoriją, viena iš jų – į karinę bazę Pavlovkoje netoli sienos, teigiama straipsnyje.
Britų ekspertas iš „Cranfield Forensic Institute“ Stevenas Johnsonas pareiškė, kad panaudotų artilerijos paliktų duobių ir palydovų nuotraukų pateiktų duomenų metodas yra „gana eksperimentinis“ ir „galimi netikslumai“.
„Tai nereiškia, kad šis metodas nėra vertingas, tačiau visus rezultatus reikia įvertinti atsargiai – juos reikia papildyti kitais faktais,“ – pažymėjo S. Johnsonas. Ekspertas pridūrė, kad „pati svarbiausia šio tyrimo medžiaga“ yra aptiktos akivaizdžios artilerijos pabūklų paliktos žymės pasienyje, teigia „The Guardian“.
