Buvę kolegos ir klientai mažoje kirpykloje, kurioje kadaise dirbo dabar teroro išpuoliu įtariamas Muhamadsobiras Fayzovas, buvo priblokšti, kai pamatė jo sulaikymą ir sužinojo, kuo jaunuolis yra įtariamas.
Jie pažinojo devyniolikmetį kaip perspektyvų, sunkiai dirbantį stilistą ir nematė jokių ženklų, kad jis ir dar trys tadžikų kilmės smogikai bus kaltinami praėjusį penktadienį Maskvoje surengę kruvinas skerdynes koncertų salėje.
„Jis buvo laikomas geru kirpėju... Nepastebėjau jame nieko keisto“, – „The Guardian“ cituojama Jamina Safijeva, už Maskvos esančios kirpyklos, kurioje J. Fayzovas dirbo likus trims mėnesiams iki išpuolio, per kurį žuvo 139 žmonės, savininkė.
Įtariamųjų portretai: eiliniai juodadarbiai, kaip ir šimtai tūkstančių kitų
Sekmadienį į teismo salę A. Fayzovas buvo atvežtas ant neštuvų, jam buvo pritvirtintas kateteris, o viena akis buvo sužalota arba jos nebuvo. Teismo kaltinimų pateikimo metu atrodė, kad jo sąmonė vis blėso.
Po mirtiniausio per daugiau kaip du dešimtmečius teroristinio išpuolio Rusijoje paaiškėjo nedaug detalių apie įtariamų šaulių praeitį. Rusijos valdžios institucijos toliau bando su išpuoliu susieti „ukrainiečių pėdsaką“, o FSB vadovas Aleksandras Bortnikovas antradienį ir išvis pareiškė manantis, kad prie jo prisidėjo Ukraina, JAV ir Didžioji Britanija. Tačiau jokių įrodymų tam pateikti negalėjo.
Visi keturi vyrai yra Tadžikistano piliečiai, kuriuos, matyt, radikalizavo ir užverbavo „Islamo valstybės Chorasano provincija“ (ISIS-K).
Pranešama, kad vyrai gyveno Maskvoje ir jos apylinkėse. Eiliniai skurdą ir nedarbą savo gimtuosiuose kraštuose palikę darbininkai Rusijoje iš maždaug 1,5 mln. tadžikų migrantų.
Vyriausias kaltinamasis yra 32 metų Dalerdžonas Mirzojevas, kuris Rusijoje, tikėtina, gyveno nelegaliai. Jis buvo parodytas sėdintis stikliniame narve teismo salėje su pamušta akimi ir sumuštu veidu.
Kitas įtariamas šaulys, 30 metų Saidakrami Murodali Rachabalizoda, matyt, buvo bedarbis. Registruotas kaip Rusijos gyventojas, jis net negalėjo prisiminti, kokiame mieste, teigiama Rusijos naujienų pranešimuose. Kai jis pasirodė teisme, jo galva buvo negrabiai sutvarstyta po to, kai Rusijos pareigūnai nupjovė vieną jo ausį.
25 m. Šamsidinas Fariduni atrodė gyvenęs stabiliausią gyvenimą iš visų keturių įtariamųjų. Jis buvo registruotas Krasnogorske, Maskvos priemiestyje, kur buvo įvykdytos žmogžudystės, ir dirbo grindų dangos gamykloje.
Iš platinamų šiurpių jų apklausų vaizdo įrašų ir nuotraukų matyti, kad vyrai buvo kankinami. Žmogaus teisių ekspertai įspėjo, kad bet kokie jų būsimi pareiškimai ar prisipažinimai gali būti labai nepatikimi. Rusijos valdžia net neketino nuslėpti vykdytų kankinimų, atvirkščiai, jie buvo sąmoningai demonstruojami.
Kol kas neaišku, kada ir kaip šie vyrai galėjo tapti radikalais ir prisijungti prie ISIS-K. Ši radikali grupuotė, kurią 2015 m. įkūrė agresyvesnės veiklos siekiantys Pakistano Talibano nariai, jau seniai verbuoja piliečius iš Vidurinės Azijos, įskaitant Tadžikistaną.
Ksenofobija Rusijoje ir areštai
Rusijoje šių vyrų būtų laukęs toks pat sudėtingas gyvenimas kaip ir kitų šimtų tūkstančių migrantų iš Vidurinės Azijos. Migrantai iš Tadžikistano, viliojami kelis kartus didesniais atlyginimais nei gimtinėje ir beviziu režimu, dažnai gyvena ankštuose butuose ir bendrabučiuose, neretai dalijasi niūriu kambariu Maskvos pakraštyje su dviem dešimtimis kitų darbininkų.
Daugelio Rusijos gyventojų nekenčiami migrantai (visuomenėje jau seniai įsišaknijęs priešiškas migrantų atžvilgiu nusistatymas ir rasistinės nuotaikos, pažymima „The Guardian“) taip pat dažnai susiduria su policijos kratomis ir areštais. Dalis jų pusiau legaliai būna mobilizuojami į Rusijos kariuomenę.
Per vieną iš tokių reidų sausio mėn. filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kaip policija Maskvoje privertė grupę tadžikų darbininkų vaikščioti tupint; šis incidentas sukėlė tadžikų bendruomenės pyktį ir paskatino tadžikų pareigūnų protestus.
Radikalėjimas Tadžikistane
Stiprus ksenofobijos, skurdo ir diskriminacijos, su kuria susiduria tadžikų vyrai Rusijoje, mišinys galėjo būti palanki terpė ISIS-R verbavimui.
Tačiau jų radikalizavimas galėjo vykti ir namuose Tadžikistane.
Nors beveik 10 mln. šalies gyventojų didžioji dalis yra musulmonai, su islamu susijusi įtampa šioje skurdžioje Centrinės Azijos valstybėje yra įprasta.
Islamistai buvo pagrindinis priešininkas per 1992-1997 m. pilietinį karą, per kurį žuvo iki 150 tūkst. žmonių ir buvo sužlugdyta šalies ekonomika. Karui pasibaigus Tadžikistano prezidentas Emomali Rahmonas ėmėsi priemonių smarkiai riboti religines laisves. Tuomet vyrams buvo uždrausta nešioti barzdas ir uždaryta šimtai mečečių. Vien 2017 m. buvo priverstinai nuskustos maždaug 13 tūkst. vyrų barzdų, kai kurie iš jų vėliau buvo sulaikyti.
Stebėtojai perspėjo, kad kai kurios iš šių priemonių davė priešingą rezultatą, nes valdžios institucijos radikalizuoja kur kas daugiau savo piliečių, nei jų pažaboja.
Mažiausiai tūkstantis tadžikų tapo „Islamo valstybės“ užsienio dalinių smogikais Sirijoje ir Irake. 2015 m. vienas aukšto rango tadžikų policijos vadas perbėgo į ISIS pusę, ten pasirodė mojuodamas snaiperio šautuvu ir žadėdamas atnešti džihadą į Rusiją ir JAV.
Rusija problemos spręsti nesiruošia, verčiau suvers kaltę Ukrainai
Pirmieji bylos tyrimo ženklai akivaizdūs: Kremlius vargu ar skirs daug išteklių kovai su islamo ekstremistais, o vietoj to ruošia dirvą, kad dėl išpuolio apkaltintų Ukrainą.
Pirmadienio vakarą V. Putinas pripažino, kad teroristinį išpuolį įvykdė radikalūs islamistai, tačiau dar kartą patvirtino savo ankstesnius teiginius, kad prie išpuolio „tikriausiai kaip nors“ prisidėjo Ukraina.
Antradienį Nikolajus Patruševas, įtakingas Rusijos saugumo tarybos sekretorius ir artimas V. Putino sąjungininkas, žengė dar vieną žingsnį ir pareiškė, kad už penktadienio išpuolį Maskvos koncertų salėje „žinoma“ yra atsakinga Ukraina. Jo žodžiams antrino ir A. Bortnikovas, kuris, neturėdamas jokių įrodymų, pareiškė manantis, jog už išpuolio stovi JAV, Didžioji Britanija ir Ukraina.
„Putinas nori sutelkti dėmesį į Ukrainą, o ne į islamo terorizmą, – „The Guardian“ sakė Rusijos saugumo tarnybų ekspertas Markas Galeotti. – Galbūt būtent dėl to, kad nėra lengvų atsakymų, kaip kovoti su Vidurio Azijos ekstremizmu.“
Vietoj to, praėjus kelioms dienoms po masinių žudynių „Crocus City Hall“ koncertų salėje netoli Maskvos, nekalti tadžikų migrantai visoje Rusijoje sulaukė grasinimų, žodinių užgauliojimų ir diskriminacijos.
„Saujelė asmenų užtraukė gėdą visai tautai. Dabar į mus žiūri taip, tarsi būtume prakeikti, – leidiniui Eeurasianet“ sakė vienas tadžikų migrantas. – Vaikščiojant po miestą nėra jokio saugumo jausmo“.
Vietos tadžikų bendruomenė net išplatino pranešimą, kuriame paragino savo tautiečius „mažiau rodytis lauke“, nors ir pripažino, kad tai įgyvendinti gali būti labai sunku.
Paskutinės dienos prieš išpuolį
Tiksli įtariamųjų dienotvarkė prieš išpuolį tebėra miglota.
Du iš jų kelias savaites prieš išpuolį lankėsi „Crocus City Hall“, kaip praneša „Shot“, „Telegram“ kanalas, glaudžiai susijęs su Rusijos saugumo tarnybomis. „Shot“ taip pat paskelbė vyro, panašaus į vieną iš įtariamųjų Š. Fariduni, nuotrauką koncertų salėje likus dviem savaitėms iki išpuolio.
Turkijos saugumo pareigūnas pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė, kad du iš užpuolikų kovo 2 d. iš Turkijos į Maskvą išvyko tuo pačiu reisu. Pareigūnas teigė, kad jie atvyko į Turkiją prasitęsti leidimų gyventi Rusijoje, tačiau ten nebuvo radikalizuoti. Jis teigė, kad užpuolikai ilgą laiką gyveno Maskvoje.
Vis dėlto panašu, kad Turkija į išpuolį pažvelgė rimtai. Antradienį Turkijos valdžios institucijos paskelbė, kad per visoje šalyje surengtas operacijas sulaikė 147 asmenis, įtariamus ryšiais su „Islamo valstybe“, antradienį sakė vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya, tiesiogiai nepaminėjęs šaudynių Maskvoje.
O štai kokį žmogelį su baltu lapu įšėjusį į gatvę taikiam protestui suima per 10 min.
