Sekmadienį Kazachstane vykę išankstiniai prezidento rinkimai priminė liaudies šventes sovietiniu papročiu su vaišėmis, koncertais, mugėmis. Niekas neabejojo, kad vėl bus išrinktas nepakeičiamas šalies vadovas Nursultanas Nazarbajevas.
Žmonės į rinkimus ėjo masiškai, Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad rinkėjų skaičius siekia 90 proc., jau iki pietų rinkimų komisijos fi ksavo 80 proc. balsavusiųjų. N.Nazarbajevas išsaugojo postą, surinkęs 95,5 proc. rinkėjų balsų. Kazachstano centrinės rinkimų komisijos teigimu, nė vienas iš kitų trijų kandidatų nesurinko daugiau nei 2 proc. rinkėjų balsų. Senatorius Ganis Kasymovas pelnė 1,9 proc. balsų, komunistas Žambylis Achmetbekovas – 1,4 proc., o aplinkos apsaugos aktyvistas Melsas Jeleusizovas – 1,2 proc. rinkėjų balsų. Visi iš anksto žinojo, kad tie konkurentai yra tik statistai – ne iš tikros opozicijos, o pritariantys valdančiajam režimui.
70 metų N. Nazarbajevas Kazachstaną valdo nuo Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Šalyje buvo priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios prezidentui siekti būti perrinktam į postą neribotą kadencijų skaičių. „Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad Kazachstano žmonės pritaria mano darbui, kurį vykdžiau per šiuos 20 metų. Kokios dar paramos reikia šalies vadovui?“ – N. Nazarbajevas teigė rinkimų štabe, įsikūrusiame jo vadovaujamos „Nur Otan“ partijos būstinėje.
Jis pareiškė, kad rinkimai buvo „laisvi ir sąžiningi“, nors opozicija juos kritikavo ir vadino suklastotais. Rinkimų stebėtojai rinkimų dieną neužfiksavo jokių didelių pažeidimų, tačiau pastebėta, kad N. Nazarbajevo rinkimų kampanija buvo gerokai pranašesnė nei jo konkurentų. Trys opozicijos partijos boikotavo rinkimus pareiškusios, kad, apie rinkimus pranešus tik prieš porą mėnesių, jiems nebuvo suteikta galimybė tinkamai pasiruošti ir mesti rimto iššūkio dabartiniam šalies vadovui.
Tarptautiniai stebėtojai kritikavo Kazachstano prezidento rinkimus teigdami, kad jie neatitiko tarptautinių demokratinių standartų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pirmadienį pareiškime teigė: „Reformos, būtinos demokratiškiems rinkimams, šalyje kol kas neįgyvendintos.“ Tarptautinių stebėtojų Kazachstane vadovas Danas Evertsas teigė, kad rinkimai „galėto ir turėjo būti geriau surengti“. Dar prieš rinkimus ESBO, kuri Kazachstane turi beveik 400 stebėtojų, skundėsi dėl skaidrumo stokos ir žiniasklaidos laisvės.
Niekas neabejoja, kad N. Nazarbajevas galėtų laimėti ir demokratiškai surengtus rinkimus. Nafta ir kitomis iškasenomis gamtos apdovanotoje šalyje N. Nazarbajevo šeimos klanas yra tarsi laimės garantas. Šalies vadovas nėra pasižymėjęs kaip žiaurus kitaminčius naikinantis tironas. Režimo pradžioje iš šalies buvo vejami rusai, tačiau dabar tautinės nesantaikos apraiškų beveik nefiksuojama. Kazachstane įtvirtintos dvi valstybinės kalbos – kazachų ir rusų. Rusiškai moka praktiškai visi šalies gyventojai, o kazachiškai – 60 proc. Tai yra aukštas rodiklis turint galvoje, kad sovietų laikais šiai kalbai ne tik pritaikyta kirilica, bet ji buvo išvyta iš visų oficialių institucijų ir praktiškai sunaikinta. N. Nazarbajevas garsus ir tuo, kad sumanė šalies sostinę perkelti iš Almatos į Astaną – pastatė naują šiuolaikišką miestą.
Sunkiau suprasti, kam dabar išvis buvo reikalingi pirmalaikiai rinkimai. N. Nazarbajevo prezidento kadencija baigiasi 2012 metais, tačiau jis pats surengė pirmalaikius rinkimus, kai buvo atmestas planuojamas referendumas dėl jo kadencijos pratęsimo iki 2020 metų. Kazachstano konstitucinis teismas nusprendė, kad kadencijos pratęsimas prieštarautų šalies konstitucijai. N. Nazarbajevas uoliai pritarė šiam teismo sprendimui. Taip tarsi buvo sužaista demokratija.
Politikos apžvalgininkai teigia, kad žaidimo tikslas buvo išsaugoti demokratinį šalies ir prezidento įvaizdį bei neutralizuoti opoziciją. Gal tai buvo daroma iš baimės, kad į šalį neateitų arabų mada versti diktatorius. Tačiau N. Nazarbajevas pergudravo pats save. Pirmalaikiai rinkimai sudavė rimtą smūgį šalies įvaizdžiui, kuris Vakarų akyse iki šiol vis gerėjo.
Vida RAČAITĖ
