Apie tai, kad Baltarusija tapo vienu iš pagrindinių vaisių importo Rusijoje šaltinių paskelbė „FruitNews“. Tai, kad „bulvių laukuose auganti lašiša“ ar kitos jūros gėrybės į Rusiją atvyksta būtent iš Baltarusijos – jau nieko nebestebina. Rusija ne sykį bandė apriboti savo kaimynės „gudravimus“ reeksportuojant kitų šalių produkciją ir taip apeinant įvestas sankcijas, tačiau, sprendžiant iš to, kad Baltarusija tapo kivių eksporto lydere, randama landų jas aplenkiant.
Anot ataskaitos autorių, per metus „kontrsankcijų“, kurias įvedė Rusija, Baltarusija į Rusiją įvežė 372,1 tūkst. tonų vaisių, pernai per tą patį laikotarpį buvo pristatyta vos 325,1 tūkst. tonų. Kriaušių tiekimas padidėjo 2,84 karto – iki 96 tūkst. tonų; obuolių – 96 proc. (337 tūkst. tonų); citrusiniai – 60 proc. iki 27 tūkst. tonų.
Nors kiviai ir neauga Baltarusijoje, šalis „netikėtai“ užėmė pirmąją vietą pagal šių vaisių importą į Rusiją: augimas sudarė 151 proc. ir sudarė 1 tūkst. tonų. Viso, teigiama ataskaitoje, Rusija importavo 53 tūkst. tonų kivių. Iš viso per paskutinius 12 mėn. šių vaisių tiekimas sumažėjo 40 proc.
Anot „FruitNews“ generalinės direktorės Irinos Kozijos, įvedus embargą vaisių importui iš ES šalių, tiekėjams teko ieškoti aplinkkelių, norint patenkinti rinkos poreikius. „Dėl to, turint omenyje ir tradicinę Rusijos korupciją, paprasčiausias būdas pasirodė smulkių, trumpai gyvuojančių įmonių, kurios specializuojasi produkcijos tiekimu iš trečiųjų šalių (tokių kaip Baltarusija ar Serija) arba gauna tų šalių eksporto dokumentus, augimas“, – pasakojo I. Kozija.
Ekspertės teigimu, be Baltarusijos, po „antisankcijų“ įvedimo vaisių eksportą į Rusiją padidino ir Turkija su Serbija.
