Šis mokėjimų srautas, naudingas Maskvai, atsirado dėl to, kad Indija daugiau nei 13 kartų padidino rusiškos žalios naftos pirkimą, palyginti su prieškariu, teigiama Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) analizėje, kuria savo straipsnyje remiasi CNN.
Tai reiškia, kad JAV strateginis partneris Naujasis Delis prisideda anksčiau Vakarų pirkėjų žalios naftos pirkimų kvotos padengimo, kuomet dėl sankcijų Rusijai pastaroji susidūrė su problemomis prekiaujant Europoje, sakoma analizėje.
Nors Rusijos žalios naftos pardavimams į Indiją sankcijos netaikomos ir jie yra visiškai teisėti, ekspertų atlikta laivybos maršrutų analizė rodo, kad šis didžiulis krovinių kiekis gali būti susijęs su vadinamuoju „šešėliniu laivynu“ – Maskvos specialiai sukurtais naftos tanklaiviais, kuriais stengiamasi nuslėpti, su kuo ir kaip prekiaujama, taip padidinant Kremliaus pelną.
Bando suklaidinti valdžios institucijas
Šį mėnesį CNN matė, kaip prie Graikijos Gythio uosto vyko tikėtina šios sudėtingos prekybos dalis. Du naftos tanklaiviai – vienas didžiulis, kitas – mažesnis – stovėjo vienas šalia kito, kad galėtų atlikti perpylimą iš laivo į laivą, t. y. žalios naftos perpylimą iš vieno laivo į kitą, kartais tokiu būdu siekiant nuslėpti jos kilmę ir galutinę paskirties vietą.
Prieš kelias savaites iš Rusijos išplaukę abu tanklaiviai turi „spalvingą“ istoriją. Vienas iš jų priklauso Indijoje įsikūrusiai bendrovei, kaltinamai dalyvavus pažeidžiant sankcijas, o kitas anksčiau priklausė asmeniui, kuriam taikomos atskiros JAV sankcijos, teigia laivybos stebėsenos įmonė „Pole Star Global“.
„Perpylimai (kartais) atliekami teisėtai, tačiau jie taip pat naudojami kaip neteisėta taktika siekiant išvengti sankcijų, – sakė „Pole Star Global“ atstovas Davidas Tannenbaumas. – Šiame žaidime naudojama daugybė sluoksnių, laivų savininkams siekiant apmulkinti tikrintojus ir nuslėpti tikruosius naftos pirkėjus ir pardavėjus“.
Analitikai teigia, kad kiekvieną savaitę Graikijos Lakonijos įlankoje, kuri yra patogus maršruto į Sueco kanalą ir Azijos rinkas taškas, įvyksta dešimtys panašių perpylimų.
Naujas sankcijų paketas
Vasario mėnesio pradžioje JAV iždas, siekdamas apsunkinti Rusijos šešėlinio laivyno veiklą, paskelbė naują sankcijų paketą laivams ir bendrovėms, įtariamoms prisidedant prie rusiškos žaliavos gabenimo pažeidžiant JAV sankcijas.
Jungtinės Valstijos vadovavo šalių koalicijai, kuri 2022 m. pabaigoje susitarė dėl „kainų viršutinės ribos“, įsipareigodama nepirkti rusiškos naftos brangiau nei 60 JAV dolerių (apie 56 eur.) už barelį. Tos šalys taip pat uždraudė savo laivybos bendrovėms ir draudimo įmonėms – pagrindiniams pasaulinės laivybos dalyviams – sudaryti palankesnes sąlygas prekybai rusiška žaliava už didesnę nei ši kaina.
„Kainų viršutinė riba buvo tikrasis šešėlinio laivyno sukūrimo akstinas, – sakė Viktoras Katona, prekybos tyrimų bendrovės „Kpler“ žalios naftos tyrimų skyriaus vadovas. – Kuo ilgesnės tiekimo grandinės, kuo sunkiau atpainioti perpylimų iš laivo į laivą (schemas), tuo sunkiau... nustatyti tikrąją rusiško barelio kainą“.
Stengiasi išvengti sankcijų
Dalis Rusijos ir Indijos prekybos nafta yra atvira ir tiesioginė. Kompanija „Windward“, užsiimanti dirbtiniu intelektu paremta jūrų prekybos analitika, CNN užsakymu išanalizavo pasaulinės laivybos judėjimą ir aptiko 588 tiesioginius naftos tanklaivių reisus iš Rusijos į Indiją praėjusiais metais.
Tačiau, kai kurie srautai tarp dviejų šalių yra sudėtingesni, kaip ir žurnalistų pastebėtas atvejis prie Graikijos krantų. Bendrovė „Pole Star Global“ ištyrė tą patį maršrutą ir nustatė, kad praėjusiais metais iš Rusijos plaukė daugiau kaip 200 laivų, kurie Lakonijos įlankoje perpumpavo naftą į kitą laivą, o šis plaukė toliau į Indiją.
D. Tannenbaumas iš „Pole Star Global“ teigė, kad įmonė „įtaria“, jog pagrindinis šių perpylimų motyvas – išvengti sankcijų, nes „beveik visi šie laivai“ buvo susiję su JAV arba Europos Sąjunga ir jiems būtų taikomos kainų ribos.
„Ši įlanka yra uždara. Ji yra atokiau nuo kelio. Taigi jie gali tarsi anonimiškai vykdyti šią veiklą“, – sakė D. Tannenbaumas.
Panašiai vertino ir „Windward“ generalinis direktorius Ami Danielis: „Tai yra Rusijos metodiškų, sisteminių pastangų viską padaryti kuo sudėtingiau dalis“.
Jis apibūdino Rusijos ir naftos prekybininkų paskatas apeiti sankcijas kaip „milžiniškas“: „Tikrai reikėjo turėti priežastį perpilti 60 su viršum milijonų barelių vidury vandenyno ir eksportuoti juos į Indiją, juk daug lengviau to nedaryti – tiesiog plaukti tiesiai“.
Tanklaivių skaičius vis auga
Šešėlinis laivynas leido Rusijai sukurti lygiagrečią laivybos struktūrą, kuri gali atlaikyti besikeičiančią Vakarų sankcijų taktiką ir kryptį – šimtai neskaidrios nuosavybės tanklaivių, plaukiojančių sudėtingais maršrutais. Bendrovės „Windward“ skaičiavimais, pernai šis laivynas išaugo iki 1,8 tūkst. laivų.
Grynasis Indijos žalios naftos pirkimų poveikis buvo tas, kad sumažėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino jaučiamas naftos sankcijų spaudimas. Rusijos federalinės pajamos 2023 m. išaugo iki rekordinės 320 mlrd. dolerių (daugiau nei 297 mlrd. eurų) sumos ir dar labiau didės. Kai kurių analitikų teigimu, maždaug trečdalis šių pinigų praėjusiais metais buvo išleista karui Ukrainoje, o 2024 m. konfliktui finansuoti bus skirta dar didesnė dalis.
Dėl Kremliaus turimų lėšų Maskva yra geresnėje padėtyje tęsti karą nei Kyjivas, kuris stengiasi išlaikyti beviltiškai reikalingą Vakarų pinigų srautą.
Praėjusiais metais Rusijos pajamos ir išlaidos – milžiniškos
Remiantis RAND ekonomisto Howardo Shatzo atlikta Rusijos finansų ministerijos viešų duomenų analize, 2023 m. Rusijos federalinės pajamos ir išlaidos buvo rekordiškai didelės. Tačiau, pasak jo, Maskva vis tiek nesugebėjo subalansuoti metų biudžeto ir gerokai viršijo išlaidas, o tai rodo ne tik karo kainą, bet ir tai, kad dėl sankcijų nukentėjo pajamos iš naftos.
„Nepaisant įplaukų šuolio, federalinio biudžeto deficitas buvo trečias pagal dydį... didesnis buvo tik 2022 ir 2020 m., – sakė jis. – Mokesčiai tiek vidaus gamybai, tiek importui, yra dideli ir veiksmingi, o tai reiškia, kad jie apmokestina savo pačių gyventojus, kad šie sumokėtų už šį karą“.
Indija tuo metu teisina savo pirkimus iš Rusijos kaip priemonę išlaikyti žemesnes pasaulines kainas, nes ji nekonkuruoja su Vakarų valstybėmis dėl Artimųjų Rytų naftos.
Praėjusią savaitę Indijos naftos ir gamtinių dujų ministras Hardeepas Singhas Puris sakė CNBC: „Jei pradėsime pirkti daugiau Artimųjų Rytų naftos, naftos kaina bus ne 75 ar 76 doleriai (70 eurų), o 150 dolerių (139 eurai)“.
„Naftos perdirbimo spragos“
Sudėtingą Indijos vaidmenį pasaulinėje naftos prekyboje atspindi ir naftos produktų, į kuriuos paverčiama rusiška nafta, likimas. Dalis naftos perdirbama į naftos produktus Indijos vakarinėje pakrantėje esančiose naftos perdirbimo gamyklose, o vėliau eksportuojama į JAV ir kitas šalis, pasirašiusias sankcijas Rusijos naftai. Produktams, perdirbtiems už Rusijos ribų, sankcijos netaikomos, o kritikai tai vadina „naftos perdirbimo spragomis“.
CREA atliktoje analizėje apskaičiuota, kad praėjusiais metais JAV buvo didžiausia Indijos perdirbtų produktų, pagamintų iš rusiškos naftos, pirkėja – nuo 2022 m. gruodžio pradžios, kai buvo įvestas kainų apribojimas, iki 2023 m. pabaigos jų vertė siekė 1,3 mlrd. dolerių (daugiau nei 1,2 mlrd. eurų). Organizacijos skaičiavimai grindžiami viešai prieinamais laivybos ir energetikos duomenimis.
Šių naftos produktų eksporto vertė gerokai padidėja, kai į ją įtraukiamos JAV sąjungininkės, kurios taip pat taiko sankcijas Rusijai. CREA apskaičiavo, kad 2023 m. šios šalys importavo 9,1 mlrd. dolerių (daugiau nei 8,4 mlrd. eurų) vertės naftos produktų, pagamintų iš rusiškos naftos, t. y. 44 proc. daugiau nei prieš metus.
Gaunamas pelnas yra didžiulis
Maskva rado būdų, kaip praturtėti ir iš šio perdirbimo ir eksporto proceso. Viena iš Indijos naftos perdirbimo gamyklų ir uostų, į kuriuos priimama rusiška žaliava, yra Vadinare, ją valdo bendrovė „Nayara Energy“, kurios 49,1 proc. akcijų priklauso Rusijos valstybinei naftos milžinei „Rosneft“. CREA apskaičiavo, kad 2023 m. JAV importavo Vadinare perdirbtų naftos produktų už 63 mln. dolerių (58,5 mln. eurų), o maždaug pusė gamykloje naudojamos naftos buvo rusiška.
Tačiau organizacijos ataskaitoje priduriama, kad eksportas iš Vadinaro „lemia dideles mokestines pajamas Kremliui apmokestinant eksportuojamą rusišką naftą“, taip pat per „Rosneft“ pelną, gaunamą iš naftos perdirbimo ir perpardavimo Maskvos oponentams Vakaruose.
Vis dėlto analitikai teigia, kad pelnas, kurį galima gauti net ir iš menkiausio Rusijai taikomų sankcijų apėjimo, yra didžiulis, nes prekiaujant vieno tanklaivio kroviniu gaunamos didelės sumos.
„Iš tikrųjų kalbame apie kažką, kas yra nepaprastai pelninga, – sakė „Windward“ atstovas Ami Danielis. – Pagunda tai daryti... prekybininkams yra absoliučiai didžiulė. Per keturis ar penkis mėnesius jie gali uždirbti nuo 10 iki 40 mln. dolerių (nuo 9,3 iki 37 mln. eurų). Nesu tikras, ar pasaulyje yra kokia nors kita galimybė tai padaryti“.
