Europos Sąjungos (ES) lyderiai penktadienį nesutarė, ar 27 šalių bendrija gali priimti naujas nares, kol nepakeista Lisabonos sutartis, kurią praeitą savaitę atmetė Airijos balsuotojai.
Baigiantis dvi dienas Briuselyje vykusiam ES viršūnių susitikimui, kai kurios įtakingiausios šalys, tarp jų Prancūzija ir Vokietija, susikirto su Lenkija bei kitomis šalimis dėl klausimo, ar numatytas tolesnės ES plėtros etapas gali vykti nepriėmus Reformų sutarties.
Nebuvo aiškiai sutarta, kokių veiksmų bus imtasi po to, kai Airijoje surengtame referendume nepritarta sutarčiai, kuri įsigaliotų tik ją patvirtinus visoms 27 ES šalims. Susitikimo dalyviai susitarė dar kartą apsvarstyti šį klausimą kitame viršūnių susitikime, kuris vyks spalį.
„Be Lisabonos sutarties plėtra nevyks, - perspėjo Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, kurio šalis liepos 1 dieną šešiems mėnesiams perims vadovavimą Europos Sąjungai. - Labai nustebčiau, jeigu Europa nesugebėtų susitarti dėl savo institucijų, o susitartų priimti 28-ąją, 29-ąją ar 30-ąją sąjungos narę.“
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pritarė N.Sarkozy nuomonei. „Pritariu. Nicos sutartis Bendrijos narių skaičių iš tikrųjų apriboja iki 27“, - sakė ji.
Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude‘as Junckeris pareiškė: „Be naujos sutarties plėtra nevyks. Viena Lisabonos sutarties sudarymo priežasčių buvo galimybių plėstis poreikis.“
„Mintis, jog Airijos referendumas užkerta galimybes prisijungti prie ES Kroatijai, Serbijai ir Ukrainai, yra visiškai nepriimtina“, - atkirto Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Britų diplomatijos šaltiniai nurodė pritariantys Lenkijos požiūriui.
Kroatijos prezidentas Stjepanas Mesičius pabrėžė, kad jo šalies narystei jau pritarė 27 ES šalys.
Kroatija turėtų greičiausiai prisijungti prie Bendrijos. Kitos kandidatės - pavyzdžiui, Makedonija, Albanija, Kosovas, Turkija, Serbija ir Ukrainas - taip pat tikisi kada nors tapti Europos Sąjungos narėmis.
Lisabonos sutartyje, be kitų reformų, numatoma panaikinti vienos šalies veto teisę ir palengvinti sprendimų priėmimą. Tokių priemonių prireikė Europos Sąjungos narių skaičiui padidėjus nuo 15 to 27, kai 2004 metais prie bloko prisijungė buvusios komunistinės Rytų Europos šalys.
Tikėtasi, kad dvi dienas trukusiame viršūnių susitikime bus rasta išeitis, kaip apeiti Airijos referendumo rezultatus, tačiau susitikimo dalyviai tik susitarė leisti Airijai spalį pateikti galimą kompromiso variantą.
„Kad ir kaip jiems būtų apmaudu, aiškiai pareiškiau, jog kol kas per anksti numatyti, kokius žingsnius žengsime toliau“, - sakė Airijos premjeras Brianas Cowenas.
N.Sarkozy, kuris ateinantį mėnesį perims ES vairą, pranešė apsilankysiąs Dubline liepos 11 dieną.
Aukščiausio lygio susitikimas netgi nepriėmė bendros nuomonės, ar kitos ES šalys turėtų tęsti Lisabonos sutarties ratifikavimą.
Lisabonos sutartį dar turi ratifikuoti septynios ES narės, įskaitant Čekijos Respubliką, kurioje ratifikavimo procesą sustabdė teismas. Aršus euroskeptikas Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas jau paskelbė, kad sutartis neįsigalios.
„Neketinu versti premjerus paremti Lisabonos sutartį ir nesilažinčiau iš 100 kronų, kad Čekija jai pritars“, - žurnalistams sakė Čekijos ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas.
Dar viena kliūtis netikėtai iškilo Londone. Vienas teisėjas pareiškė, jog sutartis, kuri buvo patvirtinta parlamento ir sulaukė karalienės pritarimo, neturėtų būti ratifikuota, kol Aukščiausiasis Teismas pateiks sprendimą dėl teisinio ieškinio, kuriuo teigiama, jog Didžiojoje Britanijoje, kaip ir Airijoje, dėl Lisabonos sutarties turėtų būti surengtas referendumas.
„Be abejo, sutartis nebus ratifikuota, kol sulauksime teismo sprendimo“, - žurnalistams sakė Didžioios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas.
Paskutiniame oficialiame pranešime ES vadovai viso labo pažymėjo, jog „reikia daugiau laiko padėčiai išanalizuoti“.
Lisabonos sutartis turėjo pakeisti ES konstitucijos projektą, kurį 2005 metais atmetė Prancūzija ir Nyderlandai, ir įteisinti esmines Bendrijos institucijų reformas. Tikėtasi, kad priėmus sutartį bus lengviau spręsti energetikos, aplinkos apsaugos ir santykių su Rusija klausimus.
Tačiau Briuselyje vykusiame susitikime buvo sunku susitarti netgi sprendžiant antraeilės svarbos klausimus.
Prancūzijos pasiūlymas dėl augančių degalų kainų kuriam laikui sumažinti pridėtinės vertės mokestį beveik nesulaukė pritarimo.
Tačiau, paraginus Didžiajai Britanijai, ES šalys pagrasino prezidento Roberto Mugabe režimui naujomis sankcijomis, siekdamos sumažinti įtampą prieš kitą savaitę rengiamą paskutinį prezidento rinkimų ratą Zimbabvėje.
