„Jeigu laivai nebendradarbiaus, bus imtasi atitinkamų žingsnių: juos įtrauks į draudžiamųjų sąrašus, arba tiesiog bus sulaikomi tam tikruose rajonuose“, – pareiškė Estijos premjeras Kristenas Michalas.
Jis pabrėžė, kad bus svarbu sukurti veikiančią sistemą, kad būtų sutrikdyta Rusijos šešėlinio laivyno veikla. Taline šiuo metu vyko Jungtinio ekspedicinio korpuso šalių atstovų susitikimas – tai karinis 12 šalių, sutarusių dalyvauti Rusijos laivų kontrolės programoje Baltijos jūroje ir Lamanšo sąsiauryje, aljansas.
Danijos atstovai taip pat išreiškė gilų susirūpinimą dėl vis dažnėjančio senų tanklaivių naudojimo. Maža to, yra atsisakoma vietinių locmanų, padedančių praplukdyti laivus siauromis ir pavojingomis Danijos pakrantėmis, paslaugų.
Katastrofa Rusijos pakrantėje paskatino griežtinti patikros priemones
Paskaičiuota, kad 2024-aisiais šiuo maršrutu buvo perplukdyta rusiškos naftos už daugiau nei 30 mlrd. eurų. „Bloomberg“ duomenimis tai sudaro apie 42 proc. viso Rusijos naftos eksporto jūromis.
Baltijos jūros šalys ypač sunerimo po šią savaitę įvykusios katastrofos Juodojoje jūroje, kur mažiausiai du seni Rusijos tanklaiviai patyrė avarijas, o vienas jų lūžo pusiau ir nuskendo. Į jūrą pateko daugiau nei 1,3 tūkst. tonų mazuto ir užteršė Krasnojarsko krašto pakrantė.
Maža to, Baltijos jūroje pasitaikė incidentų, kuomet buvo pažeidžiami povandeniniai interneto kabeliai, o sykį buvo apšaudytas Vokietijos kariuomenės sraigtasparnis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
