A. Navalno istorija buvo paviešinta socialinio tinklo „Telegram“ paskyroje.
„Viename iš detektyvų apie šnipus skaičiau, kokius kankinimus patyrė kaliniai – labai garsiai buvo paleidžiami Mao Zedongo eilėraščiai. Matyt, kažkas iš mūsų kalėjimų sistemos taip pat skaitė šią knygą“, – kalbėjo opozicionierius.
A. Navalanas liejo pyktį, kad kalėjimo administracija taip pat draudžia susirašinėti laiškais, siuntiniai su maistu yra naikinami, o kai kuriais atvejais jis būna patalpinamas į „benamių“ kamerą. Nepaisant to, teigiama, kad V. Putino kalbų įrašų paleidimas iš tiesų yra kūrybinga parodija, pasityčiojimas.
Pasak A. Navalno, diktatoriaus kalbų įrašai yra paleidžiami laisvu laiku prieš einant miegoti, nors tuo metu kolonijos erdvėje turėtų girdėtis įprastas radijas.
Tačiau opozicionierius tikina, kad toks kankinimo būdas turi ir teigiamų aspektų.
Pirma, kalėjimo administracija iš tiesų mano, kad V. Putino kalbų klausymas prilygsta kankinimui. Antra, kalėjimo prižiūrėtojai taip pat priversti klausytis diktatoriaus beprasmiškų, absurdiškų teiginių.
„Ir trečias dalykas. Dažnai išaiškėja, kad vienos iš kalbų fragmento metu, kur Putinas sako: „Tai nebuvome mes, kurie pradėjome karą, tai buvo jie, kurie pradėjo, o mes bandome tai sustabdyti“, aš atsigulu lovoje, užsikloju atnklodę iki pat smakro ir užmerkiu akis.
Ir kiekvieną kartą tą akimirką aš neištveriu, papurtau savo galvą girdėdamas įžūlų ir akivaizdų melą. Ir tada aš pagalvoju: aš viską dariau teisingai, geriau būti kalėjime, nei paklusti tokiai valdžiai. Po to aš užmiegu laimingas“, – kalbėjo A. Navalnas.
