„Jei kažkas mane ir nustebino praėjusiuose rinkimuose, tai visai ne rezultatus klastojantis Putinas, o tai, kaip paklusniai visagalės didžiosios technologijų kompanijos pavirto jo padėjėjomis“, – sakoma A. Navalno paskyroje tviteryje paskelbtoje žinutėje.
Kalinamas opozicionierius „cenzūra“ apkaltino IT milžines, jo teigimu, vadovaujamas „bailių ir godžių“ žmonių.
„Jie sako mums, kad „daro pasaulį geresnį“, bet viduje yra melagiai ir veidmainiai“, – pabrėžė A. Navalnas.
Jis taip pat pareiškė esąs „labai nusiminęs ir nusivylęs“ susirašinėjimo platformos „Telegram“ įkūrėju Pavelu Durovu. Per rinkimus iš „Telegram“ taip pat buvo pašalintas „Išmaniojo balsavimo“ botas.
Rusijoje gimęs P. Durovas paaiškino sekantis „Apple“ ir „Google“ pavyzdžiu, kadangi šios milžinės „diktuoja žaidimo taisykles tokiems kūrėjams kaip mes“.
Pirmadienį paskelbti Rusijos rinkimų rezultatai parodė, kad valdančioji partija „Vieningoji Rusija“ užsitikrino absoliučią daugumą Valstybės Dūmoje.
Sekmadienį pasibaigęs trijų dienų trukmės balsavimas buvo surengtas po beprecedenčio susidorojimo su prezidento Vladimiro Putino kritikais. Be to, iki rinkimų atliktos viešosios nuomonės apklausos rodė, kad „Vieningosios Rusijos“ populiarumas yra istoriškai žemas.
A. Navalno sąjungininkai tvirtina, kad balsavimas buvo masiškai klastojamas, ypač atkreipdami dėmesį į nuolatinius vėlavimus skelbiant elektroninio balsavimo rezultatus liberalioje ir opozicijai palankioje Maskvoje.
Europos Sąjunga pareiškė, kad prieš rinkimus tvyrojo „bauginimo atmosfera“, ir skundėsi dėl nepriklausomų rinkimų stebėtojų trūkumo. Vokietija savo ruožtu ragino ištirti pranešimus apie pažeidimus balsavimo metu.
JAV valstybės departamentas irgi suabejojo Rusijos parlamento rinkimų sąžiningumu, pareiškęs, kad vyriausybės represijos prieš kritikus „neleido Rusijos žmonėms naudotis savo pilietinėmis ir politinėmis teisėmis“.
Prieš rinkimus A. Navalno artimiausi bendražygiai buvo suimti arba pabėgo, o jo organizacijos buvo uždraustos kaip „ekstremistinės“. Visiems su jomis susijusiems asmenims buvo uždrausta balotiruotis.
Kremliaus kritiko komanda ragino opozicijos šalininkus remti kitus kandidatus, kurie galėtų nugalėti „Vieningąją Rusiją“ – daugiausia Komunistų partijos narius. Rinkimų rezultatai parodė, kad „išmaniojo balsavimo“ kampanija galėjo turėti jiems tam tikrą poveikį.
„Vieningosios Rusijos“ balsų dalis sumažėjo nuo 54,2 proc., surinktų per ankstesnius parlamento rinkimus 2016 metais, iki 49,82 proc., o parama komunistams išaugo iki 18,93 proc. nuo turėtų 13,3 procento.
Valdžia ėmėsi drastiškų priemonių, kad sutrikdytų „išmaniojo balsavimo“ kampaniją“, parengusią kandidatų sąrašus. Į jį buvo įtraukti kandidatai, turėję daugiausiai galimybių neleisti Kremlių palaikantiems politikams iškovoti mandatą.
Kampanijos tinklapis buvo užblokuotas, o „Apple“ ir „Google“ pašalino „Išmaniojo balsavimo“ programėlę iš savo parduotuvių – kaip pranešama, sulaukusios iš rusų teisėsaugos grasinimų sulaikyti jų vietos darbuotojus.
Kremlius pasveikino šį žingsnį, teigdamas, kad technologijų milžinės laikosi Rusijos įstatymų „raidės ir dvasios“.
Be to, populiari susirašinėjimo platforma „Telegram“ pašalino A. Navalno komandos sukurtą „išmaniojo balsavimo“ informacinį botą, o „Google Docs“ dokumentai ir „YouTube“ vaizdo įrašai su rekomenduojamų kandidatų sąrašais buvo užblokuoti.
Pasak kritikų, dirvą sukčiavimui paruošė elektroninio balsavimo specifika, nauji suvaržymai stebėtojams ir balsavimo trukmės išplėtimas iki trijų dienų. Pareigūnų teigimu, pastarasis sprendimas buvo priimtas siekiant sumažinti koronaviruso plitimo riziką.
