„Tai bus vienas iš tų klausimų, kuriais reiks dirbti, ko gero, labiausiai per šiuos likusius mėnesius iki NATO viršūnių susitikimo“, – BNS ketvirtadienį Berlyne sakė šalies vadovas.
Jis pabrėžė, kad kol kas vieningo sutarimo tarp Aljanso narių nėra.
„Visi norime, kad Ukraina gautų labai aiškius, apčiuopiamus signalus dėl savo narystės. Kita vertus, suprantame, kad tai negali vykti karo sąlygomis, – teigė G. Nausėda. – Kadangi sprendimas priimamas vienbalsiškai, mums reikės susiderinti.“
Prezidentas akcentavo, kad NATO nebegali kartoti „visiems pabodusių frazių“ apie Aljanso atvirų durų politiką, tačiau sakė kol kas nenorintis kalbėti apie konkrečias galimas formuluotes, kurios nuguls į deklaraciją.
„Norėčiau, kad būtų aiškus signalas dėl galimybių priartėti prie NATO struktūros ir matyti Ukrainos vietą bendroje saugumo architektūroje“, – teigė Lietuvos vadovas.
Anot jo, svarstant Ukrainos narystės galimybes, reikėtų vertinti ir tai, kad Ukrainos kariuomenė „yra, ko gero, labiausiai patyrusi iš visų Europos Sąjungos kariuomenių, nes gavo krikštą karo sąlygomis“.
„Tai yra keliasdešimt tūkstančių daugiau žmonių, kurie išbandė savo profesionalumą ir karinę dvasią karo sąlygomis – tai yra didžiulis turtas. Ir šioje vietoje jis tik sustiprintų, o ne susilpnintų mus visus. Bet kartoju – negalime kalbėti apie tai, kas yra neįmanoma karo sąlygomis. Turime kalbėti apie karą, apie taiką ir apie algoritmą“, – sakė G. Nausėda.
Jis tvirtino, kad karinė ir politinė parama Ukrainai buvo vienas iš aptartų klausimų ketvirtadienį jam susitikus su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
Prezidentas sako padėkojęs Vokietijos kancleriui už Berlyno teikiamą paramą su Rusija kariaujančiai šaliai ir gavęs kanclerio patikinimą, kad Vokietija „ir toliau rems Ukrainą visomis išgalėmis“.
Lietuvos Seimas rezoliucijoje yra įtvirtinęs siekį, kad Vilniaus viršūnių susitikime Ukraina būtų pakviesta tapti NATO nare, tačiau derybas vykdančių šalies pareigūnų ambicijos yra kuklesnės. Jie siūlo Kyjivo integraciją į NATO vykdyti palaipsniui atskirose srityse, suprantant galimą sąjungininkų skepticizmą dėl kariaujančios šalies kvietimo į Aljansą.
Tuo metu dalis didžiųjų Vakarų šalių teigia, kad šiuo metu dėmesys turėtų būti sutelktas į praktinę pagalbą Kyjivui, o ne politinius pareiškimus, nors ir sutinka, kad Ukraina turi teisę galiausiai tapti NATO nare.
Vis dėlto Ukraina tokią poziciją kategoriškai atmeta ir teigia, jog politinę ir praktinę pagalbą galima suderinti ir jų nederėtų priešinti.
