Kada bulvė nėra bulvė? Pasak Gineso rekordų knygos, tada, kai tai yra moliūgo šakniagumbis. Pora Naujojoje Zelandijoje, kuri manė, kad savo nedideliame ūkyje netoli Hamiltono iškasė didžiausią pasaulio bulvę nuliūdo, kai jų svajonę sutrynė į miltus sutrynė rekordus fiksuojanti komanda.
Jie paaiškino, kad moksliniai tyrimai parodė, jog tai, vis dėlto, ne bulvė.
Colinas Craig-Brownas, kuris praeitą rugpjūtį šakniagumbį kliudė kauptuku, dirbdamas sode su savo žmona Donna, sakė, kad jis tikrai atrodė ir skoniu priminė bulvę. Reikia nepamiršti, kad jis niekada neragavo moliūgo šakniagumbio.
„Ką čia bepasakysi, – sakė Craig-Brown. – Mes negalime jumis netikėti, mes jums davėm visą DNR”.
Po kelių mėnesių nuotraukų ir popierizmo pora prieš savaitę gavo blogų naujienų iš rekordų knygos atstovų.
„Brangus Colin”, – prasideda el. laiškas, kuriame vėliau rašoma: „Deja, egzempliorius nėra bulvė ir iš tikrųjų yra tam tikros rūšies moliūgo šakniagumbis. Gaila, bet dėl šios priežasties turime atmesti paraišką”.
Pora savo radinį pavadino Dougu, kurį vėliau pervadino Dugu, kai pilnai jį iškasė. Šakniagumbis tapo vietine įžymybe, kai pora pradėjo kelti jo nuotraukas į „Facebook” platformą su kepure ir net sukonstravo vežimėlį, kad galėtų jį vežioti.
Oficialus pasvėrimas vietinėje ūkinėje parduotuvėje parodė, kad Dugas sveria 7,8 kg, kas prilygsta porai maišų įprasto dydžio bulvių arba vienam nedideliam šuniui. Vis dar nenugalėtas Gineso rekordas yra 2011 m. milžinė iš Didžiosios Britanijos, kuri svėrė beveik 5 kg.
Craig-Brownas vis dar tiki Dugu, kuris tupi pas juos šaldiklyje.
„Traukdamas dešreles iš šaldiklio, visada jam pasakau „gerą dieną”. Jis šaunus veikėjas, – pasakojo Craig-Brownas. – Kai atvažiuoja anūkai, jie klausia, „Ar galim pamatyti Dugą?”
„Jis didžiausia pasaulyje ne bulvė”, – pridūrė.
