Skelbiama, kad darbotvarkėje turėtų dominuoti energetikos krizės tema.
G. Meloni, kraštutinių dešinųjų partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia, FdI) lyderė, pažadėjo susitikimo metu teikti pirmenybę Italijos interesams, o kelionė bus atidžiai stebima baiminantis dėl neramių santykių tarp populistinės italų vyriausybės ir bloko galiūnų.
„Italijos brolių“ koalicija su Silvio Berlusconi partija „Pirmyn, Italija“ (it. Forza Italia) ir Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų „Lyga“ (it. Lega) yra labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusi italų vyriausybė nuo Antrojo pasaulinio karo.
45-erių premjerė sakė, kad ji labiau gins Italijos interesus ES, kurią ji laiko labiau suverenių valstybių konfederacija, o ne politine sąjunga.
„Briuselis neturėtų daryti to, ką Roma gali padaryti geriausiai“, – teigė G. Meloni knygoje, kuri bus išleista penktadienį.
Taip pat knygoje ji kritikuoja „Europą, kuri yra invazinė mažuose dalykuose, o dideliuose reikaluose jos nėra“.
G. Meloni Briuselyje susitiks su Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu ir Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola.
U. von der Leyen ir G. Meloni pirmą kartą susitiks akis į akį po to, kai prieš rugsėjo rinkimus EK vadovė supykdė Italijos kraštutinių dešinųjų partijas perspėdama apie pasekmes, jeigu šalis nukryps nuo demokratijos principų.
Tačiau pirmoji Italijos ministrė pirmininkė moteris Belgijos sostinėje nusileis kaip diplomatė, o ne kaip karo intencijomis vedamas asmuo, naujienų agentūrai AFP teigė politikos analitikas Lorenzo Codogno.
„Meloni yra pragmatiška ir nori būti suvokiama kaip nuosaiki ir pagrindinės srovės lyderė“, – pridūrė jis.
Elgsis atsargiai
Tikimasi, kad trečios pagal dydį euro zonos ekonomikos vadovė pabrėš, jog Europai būtina skubiai imtis konkrečių priemonių, kad būtų sumažintos sparčiai augančios energijos kainos; šią kovą pradėjo jos pirmtakas Mario Draghi
„Tikrasis dėmesys bus sutelktas į energetiką,.. svarbiausią klausimą artėjant žiemai“, – sakė L. Codogno ir pridūrė, kad G. Meloni bus pasiryžusi „parodyti M. Draghi vyriausybės veiklos tęstinumą“.
M. Draghi prisijungė prie kitų šalių ir paragino ne taikyti prieštaringai vertinamą Vokietijos savarankiškumo principą, o spręsti dėl karo Ukrainoje paaštrėjusią energetikos krizę viso bloko mastu.
G. Meloni irgi tvirtino, kad didžiausią per pastaruosius dešimtmečius energetikos krizę žemyne reikėtų spręsti „ES lygmeniu“.
Pasak Italijos dienraščio „Il Messaggero“, ši kelionė „neturės tiesioginių praktinių pasekmių“, tačiau ji padės G. Meloni įvertinti, „kokios yra perspektyvos“ sulaukti bloko pagalbos sprendžiant opiausius šalies klausimus.
ES vadovai savo ruožtu tikisi pasinaudoti susitikimu, kad „geriau suprastų, ką Meloni ketina daryti“, sakė Jacques'o Delors'o (Žako Deloro) instituto direktorius Sebastienas Maillard'as.
„Be nuraminimo žinučių“, kuriose G. Meloni pažadėjo remti NATO ir Vakarus bei atsiriboti nuo fašizmo savo partijoje „Italijos broliai“, „ji gana miglotai kalbėjo apie savo ketinimus“, sakė jis.
Briuselis elgsis atsargiai, vengdamas pastūmėti G. Meloni link nacionalistinių vyriausybių Vengrijoje ir Lenkijoje.
Mažai tikėtina, kad kils nesutarimų dėl ES atsigavimo po pandemijos fondo, iš kurio Italijai skiriama beveik 200 mlrd. eurų su sąlyga, kad ji įgyvendins svarbias reformas.
Nors G. Meloni yra sakiusi, kad nori „pakoreguoti“ planą, kad būtų atsižvelgta į didėjančias energijos ir žaliavų kainas, L. Codogno teigė, kad šie pakeitimai, jei jų bus imtasi, greičiausiai bus sprendžiami techniniu lygmeniu.
S. Maillard'as sutiko, kad G. Meloni „ekonominiais klausimais nėra suinteresuota kovoti su Briuseliu“.
Tačiau kažkuriuo metu Briuseliui veikiausiai nepavyks išvengti ginčo dėl migracijos, kuri Italijoje, ilgą laiką buvusioje pagrindiniu migrantų atvykimo į Europą punktu, yra svarbus klausimas dešiniesiems.
