JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį sutarė dėl istorinio pirmojo susitikimo su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).
Tai stulbinantis posūkis dviejų branduolinį ginklą turinčių valstybių santykių krizėje.
Apie numatytą pirmąjį istorijoje JAV prezidento ir Šiaurės Korėjos vadovo susitikimą kiek anksčiau ketvirtadienį stovėdamas priešais Baltuosius rūmus paskelbė Pietų Korėjos nacionalinio saugumo patarėjas Chung Eui-yongas (Čung Ejongas).
Jis nurodė, kad susitikimas turėtų būti surengtas gegužės pabaigoje.
Chung Eui-yongas neseniai sugrįžo iš Pchenjano, kur buvo asmeniškai susitikęs su Kim Jong Unu. Pasak Pietų Korėjos pareigūno, jaunasis izoliuotos valstybės lyderis „pareiškė nekantraująs kiek įmanoma greičiau susitikti su prezidentu D. Trumpu“.
D. Trumpas patvirtino sutikęs susitikti su Kim Jong Unu. Jis sveikino „didelę pažangą“ pastangose įtikinti Pchenjaną nutraukti savo branduolinę programą.
„Susitikimas suplanuotas!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“.
„Kim Jong Unas su Pietų Korėjos atstovais kalbėjosi apie denuklearizaciją – ne vien (programos) įšaldymą. Taip pat – jokių Šiaurės Korėjos raketų bandymų šiuo laikotarpiu“, – rašė jis.
„Padaryta puiki pažanga, bet sankcijos nebus atšauktos, kol nepasiektas susitarimas“, – pridūrė jis.
Ši žinia daugeliui buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus, turint galvoje Vašingtono ir Pchenjano santykiuose pastaruoju metu tvyrančią įtampą bei itin griežtą abipusę retoriką.
D. Trumpas yra pavadinęs Šiaurės Korėjos lyderį „storuliu“, taip pat „mažuoju raketininku“. Šis neliko skolingas ir pavadino JAV vadovą „pamišėliu“.
Šaltojo karo metais Jungtinės Valstijos ir Šiaurės Korėja buvo priešininkės ir kruviname praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio kare buvo skirtingose barikadų pusėse.
Du pastaruosius dešimtmečius tarp šių šalių tvyrančią įtampą galima laikyti bene pavojingiausia branduoline krize pasaulyje.
Jungtinės Valstijos Pietų Korėjoje laiko beveik 30 tūkst. savo karių.
Paradigmos pokytis
Dešimtmečius trunkančios Pchenjano pastangos susikurti branduolinį ginklą, kuriuo galėtų smogti žemyninei Jungtinių Valstijų daliai, kėlė nuolatinį galvos skausmą ne vienai Baltųjų rūmų administracijai.
D. Trumpas pasirinko strategiją sugriežtinti sankcijas, padidinti diplomatinį spaudimą ir reguliariai grasinti karine jėga.
Baltųjų rūmų išplatintame pareiškime pažymima, jog kol kas bus toliau laikomasi „maksimalaus spaudimo“ strategijos.
„Nekantriai laukiame Šiaurės Korėjos denuklearizacijos. Iki tol visos sankcijos ir maksimalus spaudimas turi būti tęsiami“, – rašoma jame.
Tačiau viršūnių susitikimo perspektyva liudija paradigmos pokytį.
Šiaurės Korėjos lyderiai siekė tiesioginių derybų su JAV prezidentais, tačiau jie visi griežtai atmesdavo tokią idėją kaip bandymą siekti strateginio pariteto, kurio nėra.
Dabar Pchenjanui, regis, pavyko pasiekti savo tikslą, mainais pažadėjus tik laikiną branduolinių bandymų sustabdymą.
D. Trumpui tai yra rizikingas gambitas. Kim Jong Uno tėvas Kim Jong Ilas (Kim Čen Iras) ne kartą yra naudojęs galimų derybų ir denuklearizacijos kortą bandydamas vilkinti laiką, užsitikrinti švelnesnes sankcijas ar įvaryti pleištą tarp Pietų Korėjos ir jos sąjungininkių.
Visgi šį sprendimą galima palyginti su Richardo Nixono (Ričardo Niksono) vizitu į komunistinę Kiniją ar Baracko Obamos (Barako Obamos) apsilankymu Kuboje, pakursčiusiais geresnių santykių viltį.
Nauja pradžia ar spąstai?
Žinios apie būsimą JAV ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimą įžanga tapo antradienį Pietų Korėjos paskelbtas pareiškimas, kad Pchenjanas nurodė, jog „nebus priežasčių“ jam toliau turėti branduolinius ginklus, jeigu „bus pašalintos karinės grėsmės Šiaurės Korėjai ir bus garantuotas jos režimo saugumas“.
Anksčiau Šiaurės Korėja yra nurodžiusi, jog saugumo garantijomis laikytų JAV pajėgų pasitraukimą iš Korėjos pusiasalio bei JAV ir Pietų Korėjos gynybos sutarties nutraukimą.
Šiaurės Korėja atvira „nuoširdžioms“ deryboms su Jungtinėmis Valstijomis dėl denuklearizacijos ir sustabdys raketų bei branduolinius bandymus, kol vyks dialogas, sakė Chung Eui-yongas, sugrįžęs iš Pchenjano.
Seulas taip pat paskelbė, kad abi Korėjos ateinantį mėnesį pusiasalį dalijančioje Demilitarizuotojoje zonoje surengs istorinį viršūnių susitikimą.
D. Trumpas tai pavadino „labai teigiamu žingsniu“. Tuo tarpu viceprezidentas Mike'as Pence'as (Maikas Pensas) pareiškė, kad JAV pozicija Šiaurės Korėjos atžvilgiu nesikeis, „kol nepamatysime patikimų, patikrinamų ir konkrečių žingsnių denuklearizacijos link“.
Svarbi JAV sąjungininkė regione Japonija sveikino ketvirtadienį paskelbtą žinią, tačiau pažymėjo, kad diplomatinis spaudimas Pchenjanui bus tęsiamas.
Savo ruožtu analitikai šią žinią sutiko itin kritiškai ir sakė, kad sprendimas surengti JAV ir Šiaurės Korėjos susitikimą yra Kim Jong Uno laimėjimas.
„Tai iš esmės suteikia jam vienodą statusą su JAV prezidentu ir padeda jo pastangoms užsitikrinti Šiaurės Korėjos pripažinimą de facto branduoline galia“, – sakė politinių konsultacijų bendrovės „Eurasia Group“ analitikas, buvęs B. Obamos vyriausiasis patarėjas Azijos klausimais Evanas Medeirosas.
„Tai neatves prie Šiaurės Korėjos denuklearizacijos. Priešingai, tai sustiprins Kim Jong Uno režimo autoritetą ir legitimumą, suteiks jam daugiau laiko vystyti branduolinių ginklų programą ir sudarys sąlygas veiksmingiau siekti sankcijų sušvelninimo“, – kalbėjo jis.
Midlberio strateginių tyrimų instituto Rytų Azijos neplatinimo programos vadovas Jeffrey Lewisas (Džefris Liujisas) sakė, kad D. Trumpas šoka pagal Kim Jong Uno dūdelę.
„Būtent taip baigiasi Šiaurės Korėjos (propagandinė) juosta „The Country I Saw“, – rašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. – Amerikos prezidentas apsilanko Pchenjane, verčiamas Šiaurės Korėjos branduolinės ir raketų programų“.
„Kim Jong Unas kviečia D. Trumpą ne tam, kad Šiaurės Korėja atsisakytų ginklų. Kim Jong Unas kviečia D. Trumpą tam, kad parodytų, jog investavęs į branduolinius ir raketų pajėgumus, jis privertė Jungtines Valstijas elgtis su juo kaip su sau lygiu“.
