Giliai žemės viduryje šilumą nuolat generuoja yrantys radioaktyvūs elementai. Tuo pat metu, šiluma per žemės plutą išsisklaido aukštyn. Tai, kad yra prarandama daugiau šilumos, nei jos yra išskiriama, reiškia, kad mūsų planeta vėsta, todėl vieną dieną ji taps šalta ir negyvybinga.
Tačiau įdomu tai, kad šiluma skirtingose planetos vietose yra prarandama nevienodai, nes stambios sausumos masės geriau sulaiko šilumą nei plona vandenyno pluta. Kitaip tariant, žemyninėse planetos dalyse yra prarandama mažiau šilumos, o vietos, kurias dengia vandenynai, vėsta daug greičiau.
Naujojo tyrimo autoriai žurnale „Geophysical Research Letters“ paaiškino, kad panaudoję tektoninių plokščių judėjimo modelius, jie pademonstravo pastarųjų 400 mln. metų šilumos nuostolių svyravimus mūsų planetoje. Rezultatai parodė, kad per šį laikotarpį dvi žemės pusės vėso nevienodai. Šias dvi zonas skiria 60° ilgumos linija.
Pagrindinė šio skirtumo priežastis yra tai, kad vienas pusrutulis paskutiniuosius 400 mln. metų buvo padengtas vandeniu, o kitas liko izoliuotas sausumos. Tyrėjai juos pavadino „Ramiojo vandenyno pusrutuliu“, nes didžiąją jo dalį sudaro Ramusis vandenynas, ir „Afrikos pusrutuliu“, kuriame yra net trys žemynai: Afrika, Europa ir Azija.
Toliau dalijant kiekvieną pusrutulį į tinklelį primenančius vienetus, kurių kiekvienas apima pusę laipsnio platumos ir ilgumos, tyrėjai sugebėjo apskaičiuoti, kokiu tempu kiekviename regione yra prarandama šiluma. Taip jie nustatė, kad Ramiojo vandenyno pusrutulis per paskutiniuosius 400 mln. metų atšalo 50-čia Kelvinų daugiau nei Afrikos pusrutulis.
Tai nestebina, nes Afrikos pusrutulis ilgai buvo izoliuotas Pangėjos superkontinento, kuris vėliau skilo į Afriką ir Euraziją. Ramiojo vandenyno pusrutulis – priešingai. Pastaruosius milijardą metų čia vyravo savotiškas vandens pasaulis, todėl ir šilumos nuostolis yra didesnis.
Neįtikėtina, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad, nepaisant didesnio šilumos nuotolio, Ramiojo vandenyno pusrutulis iš tiesų yra šiltesnis nei Afrikos pusrutulis. Tyrėjai šį paradoksą bando paaiškinti tuo, kad didžiąją Ramiojo vandenyno mantijos dalį kadaise izoliavo ilgai egzistavęs Rodinijos superkontinentas, kuris, iki jo suskilimo prieš maždaug milijardą metų, sulaikė nemažai šilumos.
Tikėtina, kad šio senovinio superkontinento sulaikyta šiluma vis dar neišsisklaidė, ir toliau veikia vidinę Ramiojo vandenyno pusrutulio temperatūrą.
