Ekspertas pažymi, kad nors potencialus Rusijos įsiveržimas į, tarkime, Latviją, neatrodo logiškas, „tačiau dabar jau nebėra neįmanomas“.
Prieš kelias savaites jo vadovaujamas centras paviešino tirtus reiškinius, kuriuos jis pats vadina „paruošiamuoju informaciniu karu“ Latvijoje. Anot autoriaus, pasirodė, kad šie reiškiniai turi plačias pasekmes.
Analitikai ištyrė 200 tūkst. komentarų trijuose didžiausiuose naujienų portaluose Latvijoje, kurie buvo parašyti nuo 2014-ųjų liepos 29 – rūgpjūčio 5 dienomis. Iš jų 1,45 proc. sudarė taip vadinamų „hibridinių trolių“ žinutės. Laikraštyje aiškinama: „Rusija įrengė sandėlius, kuriuose tinklaraštininkų armija ištisą parą, vykdydami užduotis, užpila internetą komentarais, kurie palaiko Rusijos interesus“. Buvo tokių straipsnių, kurių daugiau nei pusę komentarų sudarė būtent Rusijos troliai, kuriuos atpažinti padėjo gramatinės klaidos, pasikartojančios žinutės ir IP adresai, tikina autorius.
Tyrimo autoriai išskyrė 5 „trolių“ tipus: „troliai, kurie viskuo kaltina JAV kėslus“, „bikinio-trolius (su jaunų moterų nuotraukomis, kurios meiliai prašo peržiūrėti savo įsitikinimus), „agresyviuosius trolius“, kurie stengiasi, kad žmonės nebenorėtų grįžti į virtualią erdvę, „Wikipedia troliai“ (anot autoriaus, jie stengiasi redaguoti šiuos visuotinai prieinamus šaltinius taip, kad būtų naudinga Rusijai) ir „trolius su priedais“, kurie pateikia nesibaigiantį vaizdo įrašų ir teksto publikacijų nuorodų srautą (aišku, bevardžiuose ar anoniminiuose šaltiniuose, bei Rusijos naujienų puslapiuose).
Prezentacijoje dalyviams – diplomatams ir kariškiams, pranešė: tegul neatrodo, kad „trolių“ kiekis yra nedidelis, jie – „klijai“, ant kurių laikosi daug didesnio masto projektas.
Televizijos, palaikančios Kremlių, perpildė eterį, rusakalbių laikraščiai platino Maskvoje kuriamus siužetus ir informaciją, o įvairios ne pelno siekiančios organizacijos, finansuojamos rusų pinigais, siūlė savo ekspertus visais pasaulio klausimais. Tuo metu automatiniai „skaitmeniniai botai“ platino pranešimus, skirtus paveikti interneto paieškos sistemas.
„Aš sakyčiau, kad Baltijos šalyse daugelis to, ką mes pamatėme, tęsiasi jau seniai, – pareiškė J. Sartsas leidiniui. – Fenomeno unikalumas yra tas, kad jie pradeda šiuos metodus naudoti kitose šalyse“.
Kam ruošiasi Rusija? „Nežinomybei. Ji kuria tinklą, kuris pasiduoda kontrolei“, – teigė J. Sartsas. Jo teigimu, Rusija bando, pavyzdžiui, „išsiaiškinti, ar galima pasitelkiant jau egzistuojančias problemas sukelti bangas politiniams pokyčiams Europoje.
Efektyviausiai dezinformacija pavyksta tada, kai tavo oponentas nieko nepastebi. „Sakyčiau, yra ne viena šalis, kuri vis dar to nepastebėjo, arba pasirinko užmerkti akis“, – pasakojo ekspertas.
Jis atsisakė įvardinti tas šalis, tačiau ryžtingai pareiškė, kad Didžioji Britanija neturėtų laikyti savęs nepažeidžiama. Jis, pavyzdžiui, atkreipė dėmesį, kad leiboristų partijos lyderis pasirodė propagandinės televizijos RT eteryje. „Reikia suprasti, kokiam tikslui yra sukurta RT – tam, kad įgyti įtakos“.
Baltijos šalys nelieka šešėlyje
Vienas iš naujausių Kremliaus dezinformacijos „perliukų“ – praėjusią savaitę viešintas tariamas JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo pasisakymas apie Baltijos šalis. Bevardžiai šaltiniai, o vėliau ir kai kurios Kaliningrado srities žiniasklaidos priemonės išplatino fiktyvų pranešimą, kuriame kandidatas į JAV prezidentus Vladimiro Žirinovskio stiliumi siūlo „jeigu Baltijos šalims kažkas nepatinka, kraustytis į Afriką“.
Nurodytas net ir žurnalistas, kuris tariamai kalbino D. Trumpą, – vėliau savo feisbuke smagiai iš „aferistų kliedesių“ pasijuokęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Nors sufabrikuota naujiena ir nesulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, pačioje Rusijoje ji plačiai nuskambėjo, nes ja buvo aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose, ar tokiame, labai populiariuose įvairių paskalų naujienų portaluose, kaip „yaplakal“ ar „pikabu“ puslapiuose. Be jokios abejonės, prie to prisidėjo ir žymioji komentatorių armija, užplūdusi socialinius tinklus teigiamomis žinutėmis apie šią „naujieną“.
