Bendrovė keliose šalyse atliko eksperimentą, kuris nulėmė staigų naujienų įrašų populiarumo sumažėjimą ir iššaukė vietos žiniasklaidos reakciją, artimą panikai.
Naujoji funkcija, kurią eksperimento metu įdiegė socialinio tinklo atstovai, vadinasi „Explore“. Bendrovė pristatė atskirą naujienų juostą, kad paskatintų vartotojus ieškoti istorijų „už socialinio burbulo“, arba įprasto draugų ir prenumeruojamų naujienų, sąrašo.
Standartinė „Facebook“ naujienų lenta tokiu atveju pateikia tradicines daugumai žmonių medžiagas – vaikų fotografijas ir įvairių žiniasklaidos priemonių žinutes, kurių informaciją anksčiau jie buvo „pamėgę“. Alternatyviojoje – papildoma informacija, kurią „Facebook“ laiko tam žmogui svarbia.
Skamba neblogai? Tačiau šešiose šalyse – Šri Lankoje, Bolivijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Gvatemaloje ir Kambodžoje – eksperimentas žengė daug toliau. Šių šalių gyventojams pagrindinį naujienų srautą visiškai „išvalė“ nuo bet kokio turinio, išskyrus tą, kuriuo dalijasi vartotojo draugai ir reklaminius pranešimus. Kitaip tariant, jeigu žiniasklaida nori, kad jų „gaminys“ atsidurtų ten, kur dauguma vartotojų praleidžia didžiąją laiko dalį, tai jiems prireiks mokėti už tai.
Slovakų žurnalistas Filipas Struharikas savo žinutėje „Medium“, pavadintoje „Didžiausio masto organinio srauto kritimas“, aprašė šios naujovės pasekmes. Jo šalyje žiniasklaidos priemonių vartotojų feisbuke pasiekiamumas krito keturiskart. Platforma, kuri žiniasklaidai buvo palanki ir suteikianti vartotojų, staiga pradėjo tuštėti.
Kiti žurnalistai pabandė pažvelgti į ateitį, ir tai, ką jie įvykdė, jiems nepatiko. Jų leidiniai priprato naudotis „Facebook“ kaip vieninteliu būdu pasiekti savo auditoriją, ir toks staigus atsisakymas būtų itin skausmingas. Tuo metu „Facebook“ interesai yra taip pat aiškūs – jiems reikalingas pelnas iš reklamos. Tai kodėl nepasinaudojus galimybe gauti pinigų iš žiniasklaidos už galimybę šiai suteikti prieigą prie milžiniškos auditorijos.
„Recode“ žurnalistas Piteris Kafka išsakė dar niūresnę mintį: feisbukui nusispjauti ant žiniasklaidos.
Paties socialinio tinklo atstovai suskubo raminti kilusias aistras ir pažymėjo, kad visa tai tebuvo eksperimentas. Kol žiniasklaidos pasaulyje ritosi panikos banga, Adamas Mosseri, „Facebook“ padalinio, atsakingo už mūsų visų naujienų srauto formavimą, vadovas, paviešino pranešimą pavadinimu „Neseniai vykusių bandymų paaiškinimas“.
Pasak A. Mosseri, šio eksperimento tikslas – suprasti, ar vartotojai norėtų atskirti asmeninio ir viešo pobūdžio medžiagas.
„Dabar mes planuojame šį eksperimentą plėtoti ir toliau“, – pridūrė jis. Žinutė ne itin padėjo – žodis „dabar“ šioje frazėje kelia nerimą, rašoma BBC.
„Facebook“ eksperimentas – ženklas žiniasklaidos priemonėms
Tačiau „Facebook“ savo eksperimentu padarė paslaugą tiek didžiosioms, tiek ir mažosioms žiniasklaidos priemonėms. Jos suvokė riziką, susijusią su tokių inovacijų, kaip „Instant Articles“ (straipsnių, kurie publikuojami ir atnaujinami tiesiogiai specialiai tam sukurtoje socialinio tinklo platformoje) arba „Facebook Live“ (tiesioginis eteris, kurio metu transliuotojo logotipas gali būti praktiškai neišskiriamas).
Dabar joms yra žinoma, ką feisbukas galvoja apie ateitį, kurioje naujienos žaidžia ne tokį svarbų vaidmenį socialinio tinklo vartotojams.
Atsižvelgiant į „Facebook“ vaidmenį praėjusių metų JAV rinkimuose, daugelis galėtų pasakyti, kad tai nėra blogai. Tačiau tūkstančiams ir taip sunkiai atsiperkančių žiniasklaidos bendrovių, kurios pajuto, kad pagaliau galėjo surasti kelią į sėkmę, ši perspektyva atrodo gana apverktinai.
