Bendrovė bando padidinti pasitikėjimą savo vakcina, po pranešimų apie retus, bet rimtus kraujo krešėjimo įvykius po vakcinacijos.
Atliko tyrimą
Akademiniame žurnale „Lancet“ paskelbtas tyrimas gali padidinti žmonių pasitikėjimą ir paskatinti skiepytis antrąja doze. Tačiau tyrimas taip pat patvirtino ankstesnes ataskaitas, kuriose teigiama, kad dauguma kraujo krešėjimo atvejų įvyko praėjus dviem savaitėms po pirmosios vakcinos dozės.
Kiekvienam 1 000 000 žmonių, kurie buvo paskiepyti pirmąja doze, teko 8,1 pranešimo apie trombozę su trombocitopenijos sindromu (TTS) – laikinu ar pastoviu trombocitų (kraujo plokštelių) kiekio sumažėjimu kraujyje.
Tyrime dalyvavo 49,23 milijonai žmonių, kurie Europos Sąjungoje, Europos ekonominėje erdvėje ir Jungtinėje Karalystėje vakciną gavo iki balandžio pabaigos.
Po antrosios dozės iš kiekvieno milijono žmonių buvo 2,3 kraujo krešėjimo atvejai. Ta imtis apima 5,62 mln. žmonių, kurie per tą patį laiką buvo paskiepyti antrąja doze.
Bendrovė teigė, kad kraujo krešėjimo problemoms, susijusioms su jos vakcina, sukurta bendradarbiaujant su Oksfordo universitetu, „nebuvo jokių specifinių rizikos veiksnių ar galutinių priežasčių“, ir pažymėjo, kad ji toliau tiria galimas priežastis.
Šalys išreiškė susirūpinimą dėl vakcinos, ypač Europos Sąjungoje, kur daugelis šia vakcina skiepija tik vyresnio amžiaus žmones arba aukoja dozes užsienio šalims. „AstraZeneca“ teigė, kad ši tendencija galėjo turėti įtakos pranešimams apie nepageidaujamus reiškinius. Tyrime teigiama, kad „padidėjęs žiniasklaidos dėmesys galėjo neteisingai suklasifikuoti įvykius“.
„Vakcina vaidina svarbų vaidmenį kovojant su pandemija“, – rašė Mene Pangalosas, „AstraZeneca“ vykdomasis viceprezidentas biofarmacijos tyrimų ir plėtros srityje.
„Jei trombozė su trombocitopenijos sindromu nebuvo nustatyta po pirmosios dozės, šie rezultatai patvirtina dviejų [vakcinos] dozių schemos administravimą, kaip nurodyta, kad padėtų apsaugoti nuo COVID-19, įskaitant ir plintančius susirūpinimą keliančius variantus“, – sakė M. Pangalosas.
