Visą 2013 m. vasarą šimtai ir tūkstančiai „teroristų“ iš Vakarų lėktuvais ir laivais plūdo ir kaupėsi prie sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės sienų. Gerai parengtos jų grupės smelkėsi per sieną, terorizavo taikius gyventojus, griovė tiltus, vertė elektros stulpus ir užpuldinėjo karinius objektus. 2013 m. rugsėjo 20 d. banditai visai suįžūlėjo ir iki dantų ginkluoti „nežinomų geradarių“ skatinami įsiveržė į Baltarusiją ir vakarinę Rusijos dalį. Į kovą su blogiu pakilo visa sąjunginės valstybės galia. Taip pat į pagalbą buvo pakviestos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) greitojo reagavimo pajėgos. Tai ne kokio filmo, o oficialiai paviešintas jungtinių Rusijos ir Baltarusijos karinių mokymų „Zapad 2013“ („Vakarai 2013“) scenarijus, pagal kurį šių šalių kariai visą savaitę daugybėje poligonų kovojo su mirtinu „priešu“. Kovojo rimtai – strateginiais bombonešiais, naikintuvais ir sraigtasparniais, artilerijos ir motošaulių brigadomis, šimtais tankų ir šarvuočių bei tūkstančiais kareivių. Kuo šis „karas“ buvo ypatingas ir kuo jis skyrėsi nuo ankstesnių „Zapad“ pratybų?
Rusijos karinė vadovybė teigia, kad kasmet vienoje iš savo naujųjų karinių apygardų rengs vienus strateginio lygmens mokymus. Kadangi apygardų Rusijoje yra keturios, tai strateginės pratybos vakaruose turėtų būti rengiamos kas ketverius metus. Ankstesni mokymai „Zapad“ įvyko 2009 m., taigi oficialiai viskas lyg ir pagal planą (160 tūkst. karių, apie 15 tūkst. tankų ir šarvuočių, šimtai lėktuvų ir laivų – tokie mokymai Rytų ir Centro karinėse apygardose šių metų liepos mėnesį pratybomis nevadinti: tai buvo tik „staigus karinės parengties patikrinimas“). Tiesa, keli „Zapad 2013“ elementai niekaip netilpo į viešai skelbtą mokymų versiją.
Pirmiausia skaičiai. „Zapad 2009“ dalyvavo apie 12,5 tūkst. karių, per 200 tankų, 470 šarvuočių, 250 artilerijos sistemų ir apie 100 lėktuvų bei sraigtasparnių. Šiais metais buvo sakoma, kad daugiau nebus. Tačiau dar prieš mokymų pradžią kai kurios NATO valstybės atkreipė Maskvos dėmesį į tai, kad pristatydamas mokymus NATO ir Rusijos taryboje šalies generalinio štabo viršininko pavaduotojas „pamelavo“. Jis paprasčiausiai paminėjo tik Rusijos indėlį, sąmoningai nutylėdamas, kad dar beveik tiek bus iš Baltarusijos. Taigi „Zapad 2013“ karių skaičius perkopė dvidešimtį tūkstančių, o vėliau paaiškėjo, kad mokymuose, be Gynybos ministerijai pavaldžių karių, dar dalyvavo Vidaus kariuomenė, Rusijos ir Baltarusijos ypatingųjų situacijų institucijų pajėgos, mobilizaciniai vienetai, vietos administracija, civilinės Rusijos ministerijos. Taip pat įvyko KSSO mokymai. Taigi, kai kuriais vertinimais, „Zapad 2013“ galėjo dalyvauti apie 40–45 tūkst. karių.
Kitaip tariant, įprasta praktika Rusijoje tampa karinių ir civilinių pratybų derinimas, jis prasidėjo ne taip seniai ir „Zapad“ tik dar kartą tai patvirtino (nors oficialiai Vidaus kariuomenės dalinių kariai, gaisrininkai, transportininkai ir energetikai mokymuose nedalyvavo, jų treniruotės buvo tiesiogiai susijusios su „Zapad 2013“ scenarijumi, t. y. buvo saugomi objektai, gesinami „teroristų“ sukelti gaisrai, remontuojamos susprogdintos geležinkelio ir elektros linijos, biurokratai persikėlė į atsarginius valdymo punktus ir ėmė dirbti karo meto režimu).
Antras ypatumas – minėtų KSSO mokymų „Vzaimodeistvije 2013“ („Sąveika 2013“) sujungimas su „Zapad“ pratybomis. Anksčiau tai būdavo labiau simbolinis sujungimas, o šį kartą KSSO pajėgos dalyvavo kur kas gausiau. Iš Rusijos atvyko 31-osios desanto šturmo brigados, kuriai priskiriamos ir taikos palaikymo funkcijos, kariai. Savo misijai atlikti jie atsivežė artileriją ir nutarė ją parašiutais nuleisti „teroristų“ užnugaryje. Be to, kartu su armėnų, baltarusių ir kazachų kariais jie – visai kaip ir „Zapad 2013“ dalyviai – vadavo banditų užimtus aerouostus, gaudė ir naikino smogikus laukuose bei miškuose. Arti tūkstančio KSSO karių veikė petys petin su „Zapad“ kolegomis, tačiau oficialiai šių mokymų dalimi nebuvo. Tai rodo, kad Rusijos dėmesys KSSO potencialo (mobilumo ir sąveikos tarp partnerių gerinimo) stiprinimui didėja.
Buvo dar ir Ginkluotųjų pajėgų rezervo sistemos veikimo patikrinimas. Gynybos ministerijos surengtame „Zapad 2013“ rezultatų aptarime paskelbta, kad net dviejose vietose – Smolenske ir Nižnij Novgorode – vyko rezervistų šaukimas į naujus dalinius, ir jis, kaip teigiama, praėjo sėkmingai. Tiesa, neaišku kodėl, jeigu viskas pasisekė, iškart po mokymų paliko pareigas Generalinio štabo viršininko pavaduotojas – Vyriausiosios organizacinės-mobilizacinės valdybos viršininkas generolas pulkininkas Vasilijus Smirnovas, paskutinius 11 metų buvęs atsakingas už naujos Rusijos karinio rezervo sistemos kūrimą.
Kitas ypatumas (nenaujas, tačiau dabar ypač išryškėjęs) – mokymų „Zapad 2013“ šešėlyje vykęs įtartinas planinis kitų Gynybos ministerijos karinių dalinių mokymas, per kurį daug kas buvo daroma gan keistai. Pavyzdžiui, laikraščiui „Krasnaja zvezda“ (2013 09 27) artilerijos brigados vadas sakė, kad iš 46 atliktų užduočių net 20 buvo neplanuotos. Savo ruožtu „RIA novosti“ rugsėjo 26 d. pranešė apie, suprantama, atskirus nuo „Zapad 2013“ mokymus, t. y. Vakarų karinės apygardos armijos aviacijos mokymus, kuriuose apie keturiasdešimt sraigtasparnių „Mi-24“ ir „Mi-28“ su žeme sumaišė tariamą priešininką jo susitelkimo vietose (ką jau kalbėti apie ankstesnį S. Šoigu sprendimą būnant Biškeke netikėtai patikrinti Vakarų karinės apygardos aviacijos ir oro-kosmoso gynybos kariuomenės pasirengimą apsiginti nuo atakos iš Vakarų). O kur dar laivyno pratybos Barenco jūroje spalio pradžioje ir rugsėjo 24 d. oro desanto pajėgų a susidaro tvirtas įspūdis, kad rudenį tikras karas vyko visuose Rusijos vakaruose, nors dėmesio centre buvo tik mokymai „Zapad 2013“.
Pagaliau verta pažymėti, kad šį kartą „Zapad“ mokymuose, skirtingai negu anksčiau vykusiuose, dalyvavo kibernetinio saugumo pajėgos (
Ir štai į visa tai Vakarai (NATO) reagavo ramiai, tarsi nieko ypatingo neįvyko. Triukšmavo ir apie grėsmę kalbėjo tik Lenkijos ir Baltijos valstybių atstovai. Na, dar švedai pradžioje suabejojo „Zapad 2013“ mastais, ypač kai pats V. Putinas po mokymų „prisipažino“, kad vietoj planuotų šešių poligonų mokymai vyko devyniuose, tačiau jie greitai pakeitė savo nuomonę ir jau spalio 10 d. Švedijos generalinio štabo operatyvinio skyriaus vadas generolas Andersas Silversas agentūrai TT pareiškė, kad „Zapad 2013“ nebuvo tokie jau dideli, kaip kad buvo manoma anksčiau.
Apibendrinant galima ironiškai pasakyti, kad nieko išskirtinio Lietuvos pašonėje neatsitiko. Paprasčiausiai pirmą kartą per visą naujosios Rusijos istoriją jos politinė ir karinė vadovybė (Baltarusijai prisidedant) treniravo visos valstybės pasirengimą karui su „teroristais“ iš Vakarų.
