Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vairuodamas sunkvežimį pervažiavo naujuoju tiltu, sujungusiu aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Šalies valstybinė televizija parodė džinsus ir kasdienę striukę dėvintį prezidentą, sėdintį už statybinio sunkvežimio „KamAZ“ vairo. Jis kartu su statybininkais važiavo 19 km ilgio tiltu, jungiančiu pietinės Rusijos Tamano pusiasalį su Ukrainai priklausančiu Krymo pusiasaliu, kurį Maskva aneksavo 2014-ųjų kovą.
Automobilių eismo Kerčės sąsiauryje pastatytu tiltu paleidimą V. Putinas pavadino istorine diena.
„Nuoširdžiai sveikinu jus su šia nuostabia, šventine ir tiesiogine šio žodžio prasme istorine diena“, – per atidarymo ceremoniją sakė Rusijos lyderis.
„Skirtingomis istorinėmis eromis, net valdant carui, žmonės svajojo apie šį tiltą“, – pareiškė V. Putinas džiūgaujantiems darbuotojams.
Jis turėjo omeny paskutinį Rusijos carą Nikolajų II, kuris pirmas pasiūlė pastatyti tokį tiltą, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui šie planai nebuvo įgyvendinti.
Dar vienas nesėkmingas bandymas buvo padarytas 4-ąjį dešimtmetį SSRS valdant Josifui Stalinui. Vėliau per Antrąjį pasaulinį karą pusiasalį okupavę naciai ėmėsi statyti tiltą, tačiau irgi atsisakė savo projekto.
„Ir štai, pagaliau, jūsų darbu ir talentu šis projektas, šis stebuklas išsipildė. Labai jums ačiū“, – kalbėjo V. Putinas, kreipdamasis į Krymo tilto organizatorius ir statybų dalyvius.
„Daugiau nei 9 tūkst. žmonių dirba šioje statybvietėje, o (statybų) piko metu – per 15 tūkst. ir beveik 220 gretutinių įmonių. Iš esmės, šiam objektui dirbo visa šalis“, – pareiškė valstybės vadovas.
Rusiją ilgai valdantis lyderis, kovą užsitikrinęs ketvirtą kadenciją prezidento poste, taip pat pažadėjo realizuoti daugiau „tokių projektų“ visoje šalyje.
Krymo tiltas dabar yra Europos ilgiausias tiltas. Iki šiol šis titulas priklausė Lisabonoje esančiam Gamos tiltui.
228 mlrd. rublių (3 mlrd. eurų) kainavęs naujasis statinys sujungia pietinės Rusijos Krasnodaro kraštą su Krymo mietu Kerče ir yra nutiestas virš Kerčės sąsiaurio, jungiančio Azovo ir Juodąją jūras.
Ukrainos pasmerkimas
Ukraina, kartu su didžiąja dalimi tarptautinės bendruomenės nepripažinusi Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pasmerkė projektą, kurį asmeniškai rėmė V. Putinas.
Ukrainos premjeras Volodymyras Hroismanas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino atidarytas tiltas, sujungęs Rusiją ir jos aneksuotą Krymo pusiasalį, pažeidžia tarptautinę teisę.
„Rusų okupacinės jėgos, laikinai okupavusios Krymą, ir toliau tęsia veiklą už tarptautinės teisės ribų“, – sakė premjeras naujienų agentūrai AFP.
Kijevas taip pat anksčiau skundėsi, jog statybos padarė žalos aplinkai ir kad didesni laivai nebegalės pasiekti Ukrainos uostų Azovo jūroje.
Tuo tarpu Ukrainos saugumo tarnyba atliko kratas Kijeve veikiančios Rusijos valstybinės žiniasklaidos biuruose ir sulaikė vieną žurnalistą.
RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonian anksčiau pranešė, kad į šios televizijos biurą Kijeve įsiveržė nežinomi asmenys.
„Įsiveržė į mūsų biurą, su darbuotojais neįmanoma susisiekti, informacija tinklalapyje neatnaujinama, telefonai blokuoti“, – rašė ji socialiniame tinkle „Twitter“.
Pasak M. Simonian, „Kijevas nusprendė mums atkeršyti už tiltą į Krymą“.
Europos Sąjunga ir JAV paskelbė sankcijas prie tilto projekto prisidėjusiems asmenims, tarp jų V. Putino artimam šalininkui Arkadijui Rotenbergui, kurio bendrovė „Strojgazmontaž“ laimėjo statybų projektą.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį 2014 metų kovą, kai Kijeve per proeuropietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Kijevas ir Vakarai aneksiją pavadino neteisėtu žemės užgrobimu, tačiau Rusijos viduje jai buvo pritarta.
Iki šiol būdavo sunku pasiekti pusiasalį iš pietinės Rusijos, kur pakeliui į perkėlas dažnai susidarydavo ilgos automobilių eilės. Vis dėlto keltai ne visada gali plaukti rūsčiomis žiemos sąlygomis, taigi paprasčiausias būdas nuvykti į aneksuotą teritoriją yra kelionė lėktuvu.
Dėl Kijevo blokados bei Vakarų sankcijų didžioji dalis maisto šiuo metu gabenama į Krymą iš Rusijos, taigi, tiltas turėtų sumažinti regiono priklausomybę nuo jūrų transporto.
Automobilių eismui skirta tilto dalis atidaroma anksčiau nei planuota. Pagal grafiką, ji turėjo pradėti veikti gruodį, tačiau nuo trečiadienio keturiomis tilto juostomis kasdien galės važiuoti iki 40 tūkst. automobilių.
Traukiniams skirta dalis dar iki galo nepastatyta – darbus planuojama užbaigti iki 2019-ųjų pabaigos. Kerčę su Krymo sostine Simferopoliu jungiančią magistralę numatoma pastatyti 2020-aisiais.
Laivai galės plaukti po tilto arka, sąsiaurio giliausiose dalyse siekiančia 35 metrų aukštį. Tiltas taip pat suprojektuotas taip, kad žiemą atlaikytų ledo lytis.
