Mokslininkų komanda naudojo Jungtinės Karalystės Nacionalinio statistikos biuro COVID-19 infekcijų tyrimo (ONS-CIS) duomenis, kuriuose iš viso surinkta informacija iš daugiau nei 90 tūkst. dalyvių. Laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio 3 603 dalyviai, pateikė du ar daugiau teigiamų mėginių, šiems asmenims vėliau buvo atliktas viruso sekos nustatymas, skelbia portalas „IFL Science“.
Iš šių daugiau kaip 3 tūkst. žmonių 381 asmeniui per vieną mėnesį ar daugiau buvo nustatyta identiška infekcija. 54 iš jų infekcija užsilaikė mažiausiai du mėnesius. Išanalizavę šiuos duomenis, tyrėjai apskaičiavo, kad 0,1–0,5 proc. visų infekcijų gali išlikti mūsų organizmuose bent 60 dienų.
Viruso mėginiuose pastebėta mutacijų
Kai kurie iš tyrime dalyvavusių asmenų buvo užsikrėtę įvairiomis COVID-19 viruso atmainomis, kurios vėliau išnyko. Tačiau pakartotinis užsikrėtimas ta pačia atmaina pasveikus buvo labai retas, greičiausiai dėl imuninės atminties ir to, kad senesnius variantus ilgainiui pradeda išstumti naujesni.
Ilgalaikės COVID-19 ligos rizika jau anksčiau buvo pripažinta imuniteto sutrikimų turintiems žmonėms, kurių organizmui gali būti sunku išvalyti pirminę infekciją. Manoma, kad kai kurie iš šių pacientų buvo naujų variantų, atsiradusių per metus, kai kovojome su šia pandemija, šaltinis, nes virusas gali kaupti mutacijas ir genetinius pokyčius inkubacijos metu.
Kai kurių šio tyrimo dalyvių viruso mėginiuose buvo aptikta daug mutacijų. Tai apima pokyčius tam tikrose vietose, kurie gali paveikti viruso gebėjimą išvengti ankstesnio imuniteto. Pavyzdžiui, mutacijos pasireiškia genuose, kurie yra taikomi antikūnų, arba genuose, kuriuose yra informacija apie svarbų baltymą „Spike“.
Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad daugumoje jų nagrinėtų atvejų šios mutacijos nebuvo akivaizdžios, todėl mažai tikėtina, kad dėl visų nuolatinių infekcijų gali atsirasti naujų susirūpinimą keliančių viruso variantų.
Pasireiškė lėtinės COVID-19 ligos simptomai
Mintis nuolat sirgti du mėnesius yra pakankamai bloga pati savaime, tačiau tuo viskas nesibaigia. Pasikartojančiomis infekcijomis sergantys žmonės taip pat 55 proc. dažniau nei sergantys tipine liga nurodė, kad praėjus 12 savaičių nuo užsikrėtimo pradžios jiems pasireiškė lėtinės COVID-19 ligos simptomai.
„Nors ryšys tarp viruso pasikartojimo ir lėtinės COVID-19 ligos negali būti priežastinis, šie rezultatai rodo, kad pasikartojančios infekcijos gali prisidėti prie lėtinės COVID-19 ligos patofiziologijos“, – pareiškime sakė viena iš pagrindinių autorių daktarė Katrina Lythgoe.
Kiti veiksniai, tokie kaip uždegimas ir organų pažeidimai, taip pat yra susiję su pasikartojančiais COVID-19 susirgimais, todėl mokslininkai vis dar stengiasi išsiaiškinti šią sudėtingą būklę.
Apskritai šis tyrimas suteikia svarbių žinių apie pasikartojančių COVID-19 infekcijų paplitimą bendruomenėje, o iki šiol tai buvo šiek tiek „akla dėmė“.
„Mūsų pastebėjimai rodo, kad bendruomenės genominė priežiūra išlieka svarbi – tiek siekiant stebėti naujų variantų atsiradimą ir plitimą, tiek siekiant iš esmės suprasti naujų patogenų natūralią istoriją ir evoliuciją bei jų klinikinę reikšmę pacientams“, – sakė vienas iš pagrindinių autorių daktaras Mahan Ghafari.
