Anksčiau šiais metais NATO įspėjo apie Rusijos „priešišką valstybės veiklą“ prieš Čekiją, Estiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Jungtinę Karalystę ir pareiškė, kad Kremliaus veiksmai „kelia grėsmę sąjungininkų saugumui“.
ES teigė, kad ji taip pat „aptinka vis daugiau įvairių veiksmų“. Ji nurodė, kad Rusija toliau trikdo palydovinį ryšį, pažeidinėja Europos oro erdvę ir rengia fizinius išpuolius prieš žmones.
Problema ta, kad daugelis veiksmų nesiekia tokios ribos, kai gali prireikti karinio atsako, ir abi organizacijos stengiasi veiksmingai atgrasyti nuo tokių išpuolių.
Pagal naująją ES sistemą ji galės nukreipti savo veiksmus prieš asmenis, agentūras ar organizacijas, siekiančias pakenkti jos pagrindinėms vertybėms arba „saugumui, nepriklausomybei ir vientisumui“.
Kol kas jokios realios sankcijos dar nebuvo paskelbtos. Šios priemonės galės būti taikomos vėliau, kai dėl jų susitars šalys narės.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) teigė, kad ES narės yra „vieningos ir pasiryžusios spręsti šios veiklos problemą ir patraukti kaltininkus atsakomybėn. Mūsų parama Ukrainai išliks tvirta ir nepajudinama tiek, kiek reikės“.
Turto įšaldymas ir draudimai keliauti būtų taikomi už kelių rūšių hibridines grėsmes, įskaitant kenkimą rinkimams, demokratinėms institucijoms ar ekonomikai, taip pat už išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą ar naudojimąsi migrantų srautais siekiant destabilizuoti šalis.
Tai leistų ES „nusitaikyti į asmenis, kurie yra atsakingi už Rusijos destabilizuojančius veiksmus visame pasaulyje, juos įgyvendina, remia ar gauna naudos iš jų, taip pat į jų bendrininkus ir rėmėjus“, sakoma pareiškime.
