Kremlius suplanavo ir parengė infrastruktūrą, leisiančią įkurdinti Rusijoje kaip įmanoma daugiau žmonių iš kaimyninių valstybių, rašoma „Kommersant“. Labiausiai tikėtinos valstybės-donorės įvardijamos Ukraina, Kazachstanas, Uzbekistanas ir Moldova.
Tuo metu viename iš Rusijos regionų kovo mėnesį prieš migrantus iš Vidurio ir Rytų Azijos sukilo vietos gyventojai. Neramumai pasiekė tokį lygį, kad vietos valdžia buvo priversta išleisti įsaką, draudžiantį migrantams užsiimti kai kuriais darbais, įskaitant prekybą ir keleivių vežiojimą.
Nauja migrantų „legalizavimo“ tvarka
Rusijos gyventojų skaičiaus augimą dėl migrantų numato naujoji Migracijos politikos koncepcija 2019-2025 m. Kovo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas surinko ekspertų grupę, kuri turės šią koncepciją realizuoti.
Kiek anksčiau Rusijos prezidentas liepė savo pavaldiniams rimčiau užsiimti migracijos tema. Prezidentas dažnai užsimena apie demografinę krizę šalyje ir būtinybę sudaryti sąlygas „persikelti tautiečius į Rusiją“, rašoma „Znak“. Paskutinį sykį jis apie tai kalbėjo savo metinio pranešimo Federacijos tarybai, kuomet užsiminė, kad Rusija pateko į sudėtingą demografinį periodą ir pasiūlė nesitaikstyti su šia situaciją.
Rusijoje planuojama keisti ir įstatyminę bazę, palengvinant pilietybės gavimą. Pavyzdžiui, siūloma atsisakyti dabar galiojančios tvarkos dėl būtinybės turėti gyvenamosios vietos registraciją.
Dar vienas pokytis, kurį šiuo metu siūloma svarstyti Rusijos Dūmai, yra leidimas dirbti Rusijos teisėsaugos struktūros, įskaitant VRM ir spec. tarnybas, Ukrainos piliečiams, kurie turi Rusijos pilietybę.
Maža to, svarstoma galimybė ir pasiūlyti amnestiją tiems, kurie iki 2010 metų gavo Rusijos Federacijos pasą su pažeidimais. Jiems suteiks galimybę „įteisinti savo buvimą“ ir išsaugoti pilietybę.
Turėtų pasirodyti ir naujos iniciatyvos, kurių tikslas – supaprastinti procedūras, susijusias su pilietybės ar leidimo gyventi gavimu Rusijoje. Pavyzdžiui, leidimas gyventi Rusijoje nuo 5 metų taptų neribotu.
Rusijos valdžia oficialiai vengia skelbti, kad siekiant padengti neigiamą gyventojų prieaugį reiktų „importuoti“ iki 300 tūkst. žmonių per metus.
Milijonai atvykėlių mainais į specialistus
Nuo 2000-ųjų į Rusiją atvyko apie 30 mln. „proletarų liaudies“, ne itin išsilavinusios, nelabai kvalifikuotos, nemokančios gerai rusų kalbos, atsiskyrusios socialiai ir kultūrine prasme, užsidariusios savo getuose, kur verda savo pačių nepasitenkinime ir frustracijoje, rašoma „Znak“. Pusė jų pasirinko Rusiją savo naująja tėvyne, tačiau tik jų vaikai vėliau taps pilnaverčiais ir pilnateisiais Rusijos piliečiais.
Nuo tų pačių 2000-ųjų, kuomet Rusijos valdžioje ilgam įsitvirtino V. Putinas, iš šalies emigravo nuo 1,6 iki 2 mln. žmonių, 55-60 proc. jų – po 2012-ųjų, kuomet Dmitrijus Medvedevas „grąžino“ trumpam užimtą prezidento krėslą V. Putinui.
Emigracija šiuo metu Rusijoje pasiekė aukščiausią lygį nuo 1990-ųjų pabaigos: oficialiais Rusijos statistikos departamento duomenimis, 2016-aisiais Rusiją į tolimąjį užsienį iškeitė 57 tūkst. žmonių, tai yra keturiskart daugiau, negu penkeriais metais anksčiau (14,2 tūkst.); 2017-aisiais rusų prašymų skaičius JAV ambasadoje siekiant politinio prieglobsčio pasiekė didžiausią skaičių per pastarąjį ketvirtį amžiaus.
Šių metų pradžioje atliktos „Levada centr“ apklausos rezultatai rodo, kad Rusiją yra pasirengę palikti 17 proc. žmonių.41 proc. iš jų yra jauni, 18-24 metų, žmonės. Oficiali statistika skelbia, kad emigruoti nori 10 proc. Tuo metu tarptautinė darbuotojų paieškos bendrovė „The Network“ ir rusų „HeadHunter“ skelbia, kad emigruoti norinčių skaičius yra daug didesnis: 57 proc. jaunesnių nei 30 metų ir 46 proc. specialistų norėtų išvykti iš šalies.
Nusikaltimas ir socialiniai neramumai Jakutske
Neseniai plačiai Rusijoje nuskambėję įvykiai Jakutske gali gerokai apkartinti ir valdžios planus remtis migrantų darbo jėga ir balsais rinkimuose. Vietos gyventojai vis aktyviau reiškia savo nepasitenkinimą „gasterbaiteriais“ (rusiškai taip vadinami uždarbiauti atvykstantys statybininkai, o bendrąja prasme ir visus atvykėlius migrantus), o Sibire šį mėnesį vietos valdžia buvo priversta apriboti migrantų teises.
Sachos respublikos vadovas Sacha Aisenas Nikolajevas kovo 28-ąją pasirašė įsaką, kuriuo buvo stipriai apribotos migrantų galimybės įsidarbinti. Šį sprendimą jau aštriai kritikavo visuomeninė organizacija „Kirgizų vienybė“, pažadėjusi kreiptis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jakutijos valdžia, savo ruožtu, teisinasi, kad įsakas nėra susijęs su neramumais regione, kuriuos išprovokavo išeivio iš Kirgizijos įvykdytas nusikaltimas.
Regioninei valdžiai teko imtis priemonių po to, kai vienas Kirgizijos pilietis, atvykęs į Jakutiją uždarbiauti, pagrobė ir išprievartavo vietos gyventoją.
Nusikaltimą jis įvykdė kovo 17-ąją: tuomet 23 metų taksistas jėga įtraukė 36-erių moterį į automobilį, nuvežė ją į garažą ir išprievartavo. Po to jis moterį paliko „prižiūrėti“ keliems savo sėbrams. Pastariesiems padauginus alkoholinių gėrimų ir užsnūdus moteriai pavyko pasprukti – ji iškart kreipėsi į teisėsaugą.
Vyras netrukus buvo sulaikytas, baudžiamosios atsakomybės neišvengs ir „prižiūrėtojai“. Nepaisant to, kad nusikaltėliai buvo suimti, Jakutijoje prasidėjo masinių protestų ir pogromų banga – vietos gyventojai rinkosi į chaotiškus mitingus prieš migrantus.
Kai kurie iš jų buvo nusiteikę itin agresyviai, organizavo išpuolius prieš migrantų prekybos taškus turguose ir parduotuvėse, yra žinomas atvejis, kad buvo sumuštas vienas maršrutinio autobuso vairuotojas. Po to daugelis migrantų atsisakė eiti į darbą, baimindamiesi dėl savo saugumo.
Tą pačią dieną buvo paskelbta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė amnestiją migrantams iš Kirgizijos. Migracijos taisykles pažeidusiems asmenims buvo suteikta galimybė be jokių pasekmių iki gegužės mėnesio grįžti į tėvynę su galimybe tuomet vėl sugrįžti į Rusiją.
„Rusijoje daug daroma siekiant sukurti komfortiškas sąlygas kirgizų migrantams“, – pareiškė V. Putinas.
