Siekdama tai išsiaiškinti, tyrėjų grupė atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 666 asmenys nuo 17 metų ir vyresni.
Pirmiausia buvo įvertinta, kiek kiekvienas iš jų naudojosi dirbtinio intelekto įrankiais, tada patikrinti jų kritinio mąstymo įgūdžiai.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „ Societies“, parodė, kad tie, kurie daug naudojosi dirbtinio intelekto priemonėmis, pasižymėjo prastesniais kritinio mąstymo gebėjimais nei tie, kurie jomis dažnai nesinaudojo arba visai nesinaudojo.
To priežastis – reiškinys, vadinamas „kognityviniu apkrovimu“, kai žmonių mąstymas ir problemų sprendimas iš esmės perduodamas kitiems.
Dažnas kognityvinis apkrovimas mažina žmogaus gebėjimą savarankiškai mąstyti ir spręsti problemas.
Skatina priklausomybę
„Šis ryšys pabrėžia dvilypę dirbtinio intelekto technologijų prigimtį“, – rašė tyrimo autoriai.
Ir pridūrė: „Nors ji didina efektyvumą ir patogumą, ji skatina priklausomybę, kuri ilgainiui gali pakenkti kritinio mąstymo įgūdžiams.“
Tyrimo išvados atitinka ankstesnių tyrimų rezultatus, kurie parodė panašų neigiamą dirbtinio intelekto priemonių poveikį kritinio mąstymo įgūdžiams.
Tačiau autoriai pažymi, kad kiti tyrimai rodo, jog dirbtinio intelekto priemonės gali būti naudingos, kai jos papildo kritinį mąstymą, o ne jį apkrauna.
„Ateities tyrinėjimuose turėtų būti nagrinėjamos strategijos, kaip integruoti dirbtinio intelekto priemones taip, kad jos didintų, o ne trukdytų kognityviniam aktyvumui“, – rašė jie.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!