„Kalbėjausi su (Suomijos prezidentu) Alexander'u Stubbu apie Suomijos vadovaujamą tyrimą dėl galimo povandeninių kabelių sabotažo. Išreiškiau visišką solidarumą ir paramą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė NATO vadovas Markas Rutte.
Tuo metu Estija po įtariamo sabotažo, įvykdyto Kalėdų dieną, pradėjo patruliavimą Baltijos jūroje, kad apsaugotų elektros tiekimo iš Suomijos kabelį.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras teigė, kad Talinas nori aiškiai parodyti, jog yra pasirengęs karinėmis ir nekarinėmis priemonėmis apsaugoti savo elektros jungtis su Suomija.
Ketvirtadienį po pokalbio su Estijos premjeru Kristenu Michalu M. Rutte pažadėjo NATO paramą Estijai ir Suomijai ir pasmerkė išpuolius prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą.
Tuo metu Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Suomijos įvykdytas tanklaivio sulaikymas nepriklauso jo kompetencijai.
„Negaliu nieko tiksliai pasakyti. Tai labai specifinis klausimas, kuris vargu ar yra prezidento administracijos prerogatyva“, – penktadienį sakė D. Peskovas.
„Sunku patikėti, jog tai nelaimingi atsitikimai“
Povandeninis kabelis „Estlink 2“ buvo atjungtas nuo tinklo trečiadienį, praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo nutraukti du telekomunikacijų kabeliai.
Suomijos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl naftos tanklaivio, išplaukusio iš Rusijos uosto, įtariamo sabotažu.
Laivas „Eagle S“ su Kuko salų vėliava plaukė į Port Saidą Egipte.
„Šiuo metu daroma prielaida, kad tai šešėlinio laivyno laivas, o krovinys buvo bešvinis benzinas, pakrautas Rusijos uoste“, – sakė Suomijos muitinės generalinis direktorius Sami Rakshitas.
Šešėlinis laivynas – tai laivai, kuriais gabenama rusiška nafta ir naftos produktai, kuriems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą taikomas embargas.
Policija įtaria, kad naftos tanklaivio inkaras galėjo pažeisti elektros kabelį.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna ketvirtadienį pareiškė: „Svarbiausios povandeninės infrastruktūros pažeidimai tapo tokie dažni, kad sunku patikėti, jog tai nelaimingi atsitikimai ar tiesiog blogi jūriniai manevrai.“
Inkaro tempimą jūros dugnu vargu ar galima laikyti nelaimingu atsitikimu, pridūrė M. Tsahkna.
Daugiau ES sankcijų
Po šios savaitės incidento Europos Sąjunga (ES) taip pat pagrasino tolesnėmis sankcijomis Rusijos šešėliniam laivynui.
Prieš kelias savaites ES šalys susitarė dėl griežtesnių sankcijų, skirtų apie 50 naftos tanklaivių iš Rusijos šešėlinio laivyno, naudojamo siekiant apeiti Vakarų sankcijas, įvestas dėl karo Ukrainoje. Sankcijų sąraše dabar yra 80 subjektų.
Tarptautiniai Ukrainos rėmėjai siekė sumažinti Kremliaus karo mašinai skiriamas lėšas, nustatydami kainų viršutinę ribą ir apribojimus pagrindiniam Rusijos naftos eksportui.
Siekdama apeiti šias priemones, Rusija pasitelkė vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, kurį sudaro neretai senstantys laivai, kurių savininkai kelia abejonių arba jie nėra tinkamai apdrausti.
Baltijos jūros regione įtampa auga nuo pat plataus masto rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį.
2022-ųjų rugsėjį per kelis povandeninius sprogimus buvo pažeisti „Nord Stream“ dujotiekiai, nutiesti iš Rusijos į Europą, tačiau šio įvykio kaltininkai vis dar nenustatyti.
2023-iųjų spalį povandeninis dujotiekis tarp Suomijos ir Estijos buvo uždarytas po to, kai jį, kaip įtariama, pažeidė kito kinų krovininio laivo inkaras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
