„Mūsų partneriai NATO (aljsane) siūlymą atmetė. Be to jie pasakė, kad atmeta Putino siūlymą. Putinas čia ne prie ko. Jie atmeta (Sauli) Niinisto (Sauli Nynistės), Suomijos Respublikos prezidento, siūlymą“, – kalbėjo V.Putinas Sočyje, kur vyksta diskusijų klubo „Valdai“ plenarinė sesija.
V.Putinas dar pažymėjo, kad Gynybos ministerija, jo nurodymu, išsprendė rusų karo lėktuvų skraidymo Baltijos jūros regione su įjungtais atsakikliais problemą.
„Mums nėra taip jau paprasta žengti tokį žingsnį (kad lėktuvai skraidytų su įjungtais atsakikliais), nes yra techninių dalykų, ir yra grynai karinio pobūdžio dalykų. Bet aš atitinkamus nurodymus daviau Gynybos ministerijai – paieškoti tokios galimybės, nepadarant žalos mūsų saugumui. Ir mūsų Gynybos ministerija rado tokią galimybę“, – aiškino V.Putinas.
„O mūsų kolegos NATO (aljanse) nenori – taigi, prašom visus klausimus – ten, Briuseliui“, – pridūrė jis.
Incidentas Baltijos jūroje
NATO su Rusija siekia mažinti incidentų virš Baltijos riziką
Tuo tarpu anksčiau BNS pranešė, kad Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, jog NATO kartu su Rusija siekia mažinti incidentų riziką virš Baltijos jūros.
Jo teigimu, NATO neseniai atsakė į Rusijos pasiūlymus virš Baltijos jūros kariniams lėktuvams skraidyti tik su įjungtais automatiniais atsakikliais ir tęsia derybas.
„NATO atsakė (į Maskvos pasiūlymus) ir dabar mes tęsiame dialogą su Rusija, siekdami toliau išnagrinėti skirtingus pasiūlymus ir skirtingas idėjas tam, kad sukurtume daugiau nuspėjamumo, daugiau skaidrumo ir mechanizmus rizikai sumažinti“, - trečiadienį Briuselyje prieš prasidedant NATO gynybos ministrų susitikimui sakė J.Stoltenbergas, atsakydamas į BNS klausimą.
Aljanso diplomatai sakė, jog skraidymas su įjungtais atsakikliais tėra didelio paveikslo dalis, kurio esminė problema yra pačių pilotų agresyvus skraidymo būdas.
Jis teigė Maskvos pasiūlymus aptaręs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, o derybos dėl rizikos mažinimo bus pratęstos NATO – Rusijos taryboje. Posėdžio datos Aljanso vadovas nenurodė.
Derasi ir su kitomis šalimis
Pasak J.Stoltenbergo, dėl galimybių didinti skrydžių saugą virš Baltijos jūros NATO taip pat kalbasi ir su Suomija bei Švedija.
NATO generalinio sekretoriaus teigimu, būtina susitarti dėl mechanizmų, kurie padėtų išvengti incidentų, o tokiems nutikus neprivestų prie dar didesnės eskalacijos.
Nerimas dėl skrydžių saugos virš Baltijos jūros kilo dėl daugiausiai šių metų pavasarį vykusių incidentų, susijusių su Rusijos naikintuvų manevrais greta amerikiečių laivų ir lėktuvų Baltijos jūroje.
Anksčiau pasiūlymą Rusijos prezidentu Vladimirui Putinui virš Baltijos jūros kariniams lėktuvams skraidyti tik su įjungtais atsakikliais pateikė Suomijos prezidentas S.Niinisto. Savo ruožtu rusai tokį pasiūlymą pateikė Aljanso pareigūnams NATO - Rusijos taryboje ir dvišaliu pagrindu kai kurioms Baltijos jūros regiono šalims, įskaitant Lietuvą. Tačiau atskiros Aljanso narės pareiškė neketinančios derėtis su Rusijos ekspertais techniniu lygiu ir siūlo klausimą spręsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos formate.
J.Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą dar kartą pasmerkė Rusijos veiksmus Karaliaučiuje pratyboms dislokuojant branduolinį užtaisą galinčius nešti raketų kompleksus „Iskander“.
„Šie veiksmai nemažina įtampos ir nesugrąžina nuspėjamumo mūsų santykiams“, - sakė NATO vadovas.
