P. Hegsetho vizitas vyks artėjant trečiosioms Rusijos invazijos metinėms. Dauguma JAV sąjungininkų baiminasi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pergalės atveju nesustos prie Ukrainos sienų ir kad didžiausias per pastaruosius dešimtmečius sausumos karas Europoje kelia egzistencinę grėsmę jų saugumui.
Prezidentas D. Trumpas yra žadėjęs greitai užbaigti karą. Jis yra skundęsis, kad karas JAV mokesčių mokėtojams kainuoja per daug pinigų. Kai kurie sąjungininkai nerimauja, kad skubotas susitarimas gali būti sudarytas Ukrainai nepalankiomis sąlygomis.
Pirmiausia P. Hegsethas dalyvaus Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje NATO būstinėje Briuselyje. Buvęs gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) 2022-aisiais įsteigė pagrindinį tarptautinį forumą, skirtą ginkluotei ir šaudmenims Ukrainai įsigyti.
Per pastaruosius trejus metus maždaug 50 šalių bendrai suteikė Ukrainai daugiau kaip 126 mlrd. dolerių (122 mlrd. eurų) ginklų ir karinės pagalbos. Šią savaitę pirmą kartą susitikimą visgi sušaukė kita šalis – Jungtinė Karalystė.
Kol kas nepriimtas sprendimas, kas pirmininkaus kitam susitikimui, jei jis apskritai bus sušauktas.
Nesitikima, kad P. Hegsethas paskelbs kokį nors pranešimą apie naujus ginklus Ukrainai. Jis neplanuoja atskirai susitikti su savo kolegomis iš Ukrainos, tačiau posėdyje ir ketvirtadienį vyksiančiame NATO gynybos ministrų susitikime jis veikiau dalyvaus kaip „klausytojas“, teigė vienas JAV pareigūnas.
Išlaidų gynybai didinimas
„Sekretorius pakartos prezidento Trumpo įsipareigojimą kuo greičiau diplomatinėmis priemonėmis užbaigti karą Ukrainoje. Jis taip pat pabrėš, kad reikia stiprinti Europos lyderystę teikiant saugumo pagalbą Ukrainai“, – prieš P. Hegsetho išvykimą pranešė Pentagonas.
31 JAV sąjungininkė NATO taip pat nori išgirsti, ką naujoji D. Trumpo administracija planuoja didžiausios pasaulyje saugumo organizacijos atžvilgiu. Praėjusį kartą D. Trumpas išgąsdino savo partnerius iš Europos, grasindamas neginti nė vienos narės, kuri neatitinka NATO karinių išlaidų gairių.
NATO remiasi principu, kad bet kurio sąjungininko užpuolimas laikomas visų sąjungininkų užpuolimu ir į jį turi būti reaguojama kolektyviai. Narystė NATO laikoma didžiausia saugumo garantija, kurią Ukraina ir siekia užsitikrinti.
Vienas aukšto rango NATO diplomatas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad „konstruktyvus dialogas su naująja amerikiečių administracija bus svarbiausias (susitikimo) rezultatas“, taip pat JAV įsipareigojimas „daryti viską, ką galime, kad Ukraina liktų kovoje“.
Tačiau D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas (Maikas Volcas) savaitgalį pareiškė, kad „europiečiai eidami toliau turi prisiimti atsakomybę už šį konfliktą. Prezidentas Trumpas ketina jį užbaigti. O tada, kalbant apie saugumo garantijas, jas užtikrins europiečiai“.
Ketvirtadienį bus aptarti Ukrainos saugumo poreikiai ir išlaidos gynybai. Europos sąjungininkės yra padidinusios savo karinius biudžetus ir, preliminariais skaičiavimais, 23 iš jų praėjusiais metais pasiekė arba viršijo 2 proc. BVP išlaidų tikslą.
Tačiau trečdalis to dar nepadarė, o D. Trumpas beveik neabejotinai vėl į jas bes pirštu. Neseniai D. Trumpas paragino NATO nares padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP. Šio lygio kol kas nepasiekė nė viena narė – net Lenkija, kuri yra arčiausiai to, išleidžianti daugiau kaip 4 proc. BVP ir šiemet turėtų priartėti prie 5 procentų.
NATO diplomatų skaičiavimais, kad galėtų veiksmingai įgyvendinti naujus gynybos planus, parengtus sąjungininkų teritorijos užpuolimo atvejui, NATO narės savo kariniam biudžetui turėtų skirti 3,5–3,7 proc. BVP.
Tikimasi, kad organizacijos lyderiai dėl naujų išlaidų tikslų susitars kitame planuojamame viršūnių susitikime, kuris vyks birželio 24–26 dienomis Hagoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
