Ketvirtadienį ir penktadienį Velse vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai turi pritarti planams dislokuoti tūkstančius Aljanso karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje.
Tai didžiulis pralaimėjimas Maskvai, kuri nuo Šaltojo karo pabaigos siekė padaryti galą kariniams blokams Senajame žemyne, susilpninti NATO ir neleisti Aljansui priartėti prie jos sienų.
Rusijos politikos formuotojai iki kaulų smegenų nekenčia NATO, manydami, jog Vakarai išsižadėjo Šaltojo karo pabaigos nuostatų, kad karinių blokų nebeliks.
Rusijos kartėlis padidėjo, kai NATO 1999 metais į savo gretas priėmė buvusias Varšuvos sutarties organizacijos, kuriai vadovavo Maskva, šalis. Per kitą plėtros bangą 2004-aisiais prie Aljanso prisijungė daugiau valstybių, tarp jų penkis dešimtmečius sovietų okupaciją kentusios trys Baltijos šalys.
O dabar Šiaurės Atlanto aljansas priartėjo prie savo 1997 metų sutarties su Maskva, kuria įsipareigojo nesteigti nuolatinių bazių ir nelaikyti savo karių naujose NATO narėse, ribų.
Priežastys, kodėl Rusija bijo NATO plėtros, yra labiau „paranojinės, o ne karinės ar politinės“ – taip sako Maskvoje įsikūrusio Strateginių tyrimų instituto vadovas Aleksandras Konovalovas, turėdamas galvoje tai, kad pastaraisiais metais Aljanso karinės parengties lygis pastebimai sumažėjo.
Išgalvotas baubas
„Rusijai NATO atlieka aiškią ir svarbią vidaus politikos funkciją – būti baubu“, – sakė A. Konovalovas naujienų agentūrai AFP.
„Pramanas, kad NATO veržia kilpą aplink Rusiją, gali būti naudojamas paaiškinti gyventojams, kodėl pensijos nepakanka pragyventi šalyje, skęstančioje už naftą gaunamų dolerių jūroje“, – sakė analitikas.
Tokia NATO baimė, anot A. Konovalovo, skirta visuomeniniam naudojimui. Jis pridūrė, kad šalies vadovybei tai yra priemonė išlaikyti valdžią.
Negalima pamiršti ir karinio-pramoninio komplekso.
„Mūsų ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą ir gynybos žvalgybos agentūrą sudaro žmonės, kurie tarnavo per Šaltąjį karą ir yra suinteresuoti Šaltojo karo laikų pobūdžio konfrontacija“, – teigė nepriklausomas gynybos analitikas Pavelas Felgenhaueris.
„Jie žino, kaip gauti pinigų gynybai prasimanant grėsmes“, – sakė jis AFP.
Tačiau nerimą kelia ženklai, kad jie patys ima tikėti tomis tariamomis grėsmėmis. Vienas tokių ženklų yra neseniai paskelbtas draudimas aukštiems pareigūnams išvykti iš šalies.
„Tai paranoja“, – sakė Kremliaus kritikas P. Felgenhaueris.
V. Putinas savo sprendimą aneksuoti Krymą argumentavo siekiu neleisti NATO perimti Sevastopolio uosto, kur pagal su ankstesne Kijevo valdžia pasirašytą nuomos sutartį įsikūręs Rusijos Juodosios jūros laivynas, nors Aljansas jau seniai įšaldė Ukrainos pastangas tapti jo nare.
„NATO – prie mūsų tvoros“
„NATO tebėra karinė organizacija, ir mes nepritariame tam, kad karinė organizacija šeimininkautų „prie mūsų tvoros“, šalia mūsų namų ar mūsų istorinėse teritorijose“, – teigė V. Putinas kalboje, kurią pasakė Krymo prijungimo prie Rusijos proga.
„Žinote, aš tiesiog negaliu įsivaizduoti, kad mes važinėsime į Sevastopolį į svečius pas NATO jūreivius“, – kalbėjo jis.
Pasak analitikų, beveik atvira karine intervencija į Ukrainą, kurios faktą Maskva griežtai neigia, Rusija siekia užkirsti kelią Ukrainai tapti NATO nare.
Kremlius „visų pirma nori priversti Ukrainos valdžią suprasti, kad Rusija yra visai šalia ir tai, ką daro Ukraina, jos geografinės padėties nekeičia“, – sakė nepriklausomas analitikas Sergejus Michejevas.
Tačiau įsiverždami į Ukrainą, panašiai kaip ir Gruzijoje bei Moldovoje, kur Maskva taip pat rėmė separatistines respublikas, „mes pasiekėme priešingų rezultatų, nei tikėjomės“, – taip sakė Strateginių tyrimų instituto vadovas A. Konovalovas.
„Mes stumiame jas į NATO“, – pažymėjo jis.
Ukrainos ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas praėjusią savaitę pranešė, kad vyriausybė pateiks parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį šalis atsisakys neprisijungusios valstybės statuso.
Tuo tarpu Kremlius laikosi pozicijos, kad būtent NATO elgiasi provokuojančiai.
Maskva antradienį netikėtai paskelbė, kad peržiūrės savo karinę doktriną, kurioje karinis aljansas bus įvardytas kaip pagrindinė grėsmė šaliai. Šiuo savo pareiškimu Rusija dar šliūkštelėjo žibalo į ugnį konfrontacijoje su Vakarais, padidindama įtampą prieš NATO viršūnių susitikimą.
Kaip teigė Kremliaus saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas interviu valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“, Aljanso karinio kontingento didinimas palei Rusijos sieną „įrodo JAV ir NATO lyderių norą tęsti savo įtampos kurstymo politiką santykiuose su Rusija“.
Pasak gynybos analitiko P. Felgenhauerio, Maskvai didžiausią nerimą kelia ne kariai, o tai, kad NATO priešraketinis skydas Europoje gali būti nesunkiai paverstas puolamosiomis raketomis.
Jis palygino tai su Sovietų Sąjungos nerimu dėl Amerikos raketų „Pershing II“ dislokavimo Vakarų Europoje praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje.
„Tai nėra baubas žmonėms bauginti“, – sakė P. Felgenhaueris.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
