Jis pažymėjo, kad antradienį vyko išsamios NATO užsienio reikalų ministrų diskusijos dėl trijų klausimų: Rusijos pajėgų sutelkimo netoli Ukrainos sienos, Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmų ir svarbaus NATO vaidmens ginklų kontrolės srityje.
J. Stoltenbergas akcentavo, kad padėtis Ukrainoje ir aplink ją vis dar nestabili ir neprognozuojama, be to, nėra aiškūs Rusijos ketinimai.
„Matome nepagrįstą ir nepaaiškintą pajėgų sutelkimą. Jį taip pat lydi stipresnė retorika ir dezinformacija. Žinome, kad Rusija praeityje yra panaudojusi jėgą prieš Ukrainą ir kitas kaimynes. Vieningai ketiname sulaikyti Rusiją nuo bet kokių tolesnių agresyvių veiksmų“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
Aljanso šalių užsienio reikalų ministrai ragina Rusiją veikti skaidriai, deeskaluoti padėtį ir sumažinti įtampą. J. Stoltenbergas pažymėjo, kad bet kokia tolesnė Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu atsieitų labai brangiai ir sukeltų rimtų politinių bei ekonominių pasekmių.
„Ministrai aiškiai pasakė, kad nereikėtų neteisingai suprasti NATO įsipareigojimų. Mes visi laikomės drauge, kad saugotume ir gintume visus savo sąjungininkus. Ir toliau aktyviai sieksime... turėti visus būtinus planus. Tuo pačiu metu toliau užtikrinsime politinę ir praktinę paramą savo partnerei Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis paaiškino, kad dėl Rusijos agresyvaus elgesio NATO ir toliau laikysis dvejopos pozicijos Rusijos atžvilgiu – gynybos ir atgrasymo priemonių.
Ministrai taip pat aptarė padėtį prie išorinių NATO ir Europos Sąjungos sienų, A. Lukašenkos režimo veiksmus – naudojimąsi pažeidžiamais žmonėmis siekiant daryti spaudimą Lenkijai, Latvijai ir Lietuvai. J. Stoltenbergas pabrėžė, kad tai ciniška ir nežmoniška, ir kad NATO ministrai aiškiai išreiškė savo paramą paveiktoms sąjungininkėms bei solidarumą su jomis. Generalinis sekretorius taip pat sakė, kad NATO glaudžiai bendradarbiauja su ES, siekdama atremti šią hibridinę kampaniją.
Pasak J. Stoltenbergo, užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė ginklų kontrolę, nusiginklavimą ir masinio naikinimo ginklų neplatinimą. Jis pabrėžė, kad tai yra vienas NATO prioritetų, nes ji remia pasaulio be branduolinių ginklų idėją ir po Šaltojo karo reikšmingai sumažino savo branduolinį arsenalą.
„Taip pat remiame svarbius ginklų kontrolės susitarimus. Matome nerimą keliančių tendencijų. Rusija ir Kinija reikšmingai didina savo arsenalus, susitarimai žlugdomi. NATO sąjungininkės yra įsipareigojusios tęsti mūsų pastangas stiprinti ginklų kontrolę. Gyvename pavojingame pasaulyje, mus reikia daugiau nuspėjamumo ir skaidrumo“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, ministrai toliau aptarinės kitą Aljanso strateginę koncepciją – ji turi būti priimta per NATO viršūnių susitikimą Madride 2022 metais. Ši koncepcija atspindės naują saugumo aplinką, patvirtins Aljanso vienybę ir vertybes, ja bus tęsiama adaptacija, sakė generalinis sekretorius.
Ukraina ragina NATO parengti Rusijos „atgrasymo paketą“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį paragino NATO parengti „atgrasymo paketą“, skirtą sulaikyti Rusiją nuo įsiveržimo į jo šalį.
Ši raginimą D. Kuleba išsakė Rygoje susitikęs su aukščiausio rango diplomatais iš Aljanso valstybių.
NATO tariasi, kaip reaguoti į Rusijos pajėgų telkimą prie sienos su Ukraina, Vakarų šalims nerimaujant, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali planuoti invaziją į tą šalį.
Ukrainos diplomatijos vadovas pasisakė už trijų krypčių požiūrį, apimantį aiškų komunikavimą Maskvai, sankcijų paketo ruošimą ir didesnę karinę paramą Kijevui.
„Esame tikri, kad suvieniję mūsų pastangas, veikdami koordinuotai, galėsime atgrasyti prezidentą Putiną ir demotyvuoti jį pasirinkti blogiausią scenarijų – karinę operaciją“, – sakė D. Kuleba per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Rygoje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po antradienį įvykusių sąjungininkių derybų įspėjo, kad Rusija „brangiai sumokės“, jei pradės operaciją prieš Ukrainą. Jis sakė, kad Aljanso narės gali imtis prieš Rusiją sankcijų.
Pati NATO dėl sankcijų nesprendžia.
Ukraina, kurios pastangos prisijungti prie JAV vadovaujamo bloko įstrigo, sulaukia vis didesnės karinės paramos iš NATO valstybių.
Maskva, 2014 metais atplėšusi nuo Ukrainos Krymo pusiasalį ir remianti su Kijevu kovojančius separatistus, griežtai neigia planuojanti ataką ir kaltina NATO įtampos kurstymu.
Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos veiksmai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus nubrėžtų „raudonų linijų“.
„Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje. Bet, kaip matote, to neįvyko“, – sakė V. Putinas.
Naujas pajėgų telkimas atrodo panašus į stebėtą balandį, kai Rusija prie sienos su Ukraina buvo pasiuntusi apie 100 tūkst. karių. Vėliau Maskva paskelbė, kad dalį kontingento atitraukia.
