„Virš upės girdisi dviejų karinių sraigtasparnių keliamas triukšmas, girdėti šūviai, kariai su užmaskuotais veidais šturmuoja nuolydį. Šalmuoti, kulkomis nepramušamomis liemenėmis, su automatais, racijomis, peiliais ir kita ekipuote jie slepiasi lapija apaugusiuose grioviuose. Į pakrantę veržiasi tankai, praktiškai paraleliai jiems artėja tankai-amfibijos. Karinė technika transportuojama vandeniu – kitoje pusėje girdėti automatų šūvių pliūpsniai“, – aprašomi pratybose išvysti vaizdai „Tagesspiegel“ straipsnyje.
Manevrus prie Nemuno, netoli Kauno, stebi žurnalistai ir operatoriai. „Netoli nuo čia Lietuvos ir Rusijos, Lenkijos bei Baltarusijos siena“, – aiškinama vokiečių straipsnyje.
Pasak amerikiečių karininko, kuris dalyvauja mokymuose, šiuo atveju yra išbandomas užgrobtos teritorijos išlaisvinimas. „O kas priešai?“ – klausia žurnalistas. Karininkas į šį klausimą neatsako – beje, kaip ir britų ar vokiečių kariai, dalyvaujantys mokymuose. Į šį klausimą, anot vieno tankisto, tegul atsakinėja politikai.
Vakarai pasimokė iš Krymo atvejo
Ščecine dislokuoto NATO Šiaurės-rytų tarptautinio korpuso vadas Manfredas Hofmannas, nors ir ne politikas, tačiau turi tokį aukštą rangą, kad atsakyti į šį klausimą gali, rašoma leidinyje. „Aišku, turima omenyje Rusija“, – paaiškino jis.
„M. Hofmannas turi kontroliuoti 2100 km NATO išorinės sienos su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija. Jis praktiškai kasdien asmeniškai apžiūri sąjungininkų bazes nuo Ščecino Lenkijoje iki Narvos Estijoje. Jeigu įvykiai pakryptų iki „susidūrimo“ fazės, Rusijos kariuomenė įsiveržtų į Baltijos šalių teritoriją ir būtų pasitelktas NATO penktasis straipsnis, M. Hofmannas turėtų priimti sprendimą dėl to, kaip pats didžiausias per visą žmonijos istoriją karinis aljansas turėtų reaguoti į agresiją. Iki to laiko, kol 29 NATO šalių atstovai susitartų dėl tolimesnių žingsnių, M. Hofmannas turės mobilizuoti 35 tūkst. karių“, – aiškinama straipsnyje.
Pasak generolo, reikia nuolat išlaikyti budrumą ir veikti ryžtingai. Vakarai jau įsitikino Krymo atveju, kad viskas gali įvykti vos per vieną savaitgalį – ir štai pusiasalis jau Rusijos sudėtyje, pažymi jis.
„Lenkija į NATO įstojo 1999-aisiais, 2004-aisiais prie karinio aljanso prisijungė su Rusija besiribojančios Lietuva, Latvija ir Estija – ir jos suformavo priešakines linijas ne tik žvelgiant iš V. Putino taško. Maskva nenori leisti tolimesnės aljanso plėtros į Rytus – konkrečiai, priešinasi Ukrainos prisijungimui prie NATO“, – rašoma „Tagesspiegel“.
„Taip pat ir todėl į Krymą buvo nukreiptos Rusijos kariuomenės pajėgos. V. Putinas, kaip daugelis ir pagrįstai nerimauja Vakaruose, mato Baltijos šalis kaip savo įtakos zoną. Kaip ir Ukrainoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje yra rusakalbių bendruomenės. Neretai jos iš tiesų būna diskriminuojamos. (…) V. Putinas pareiškė apie ketinimus ginti rusų tautiečius Baltijos šalyse. Lenkija į tai pasiūlė dislokuoti šioje Europos dalyje daugiau tankų. M. Hofmanno darbas – pasakyti, į ką tie tankai turės šaudyti“, – rašoma straipsnyje.
Tikslas – būti greitesniems už Rusiją
„Pats svarbiausias faktorius yra greitis“, – pareiškė M. Hofmannas. Jis taip pat primena, kad Baltijos šalys užima nedidelę teritoriją – iki Baltijos jūros nusigauti automobiliu galima per 2-3 valandas.
NATO būstinėje Ščecine apie 60 analitikų ieško informacijos apie Rusijos kariuomenės judėjimą, ginkluotės įsigijimą ir statomus naujus darinius, rašoma „Tagesspiegel“. Generolo kabinete esantis telefonas ir jo mobilusis telefonas yra apsaugoti nuo pasiklausymo. IT specialistai jį profilaktiškai perspėja dėl programišių grėsmės po du ar tris kartus per mėnesį. Jo tarnybinis butas taip pat buvo patikrintas saugumo tarnybų.
„M. Hofmannas – itin geidžiamas Rusijos spec. tarnybų taikinys, – rašoma leidinyje. – Jeigu kas nors jį fotografuoja ar koks nors nežinomas asmuo pradeda stebėti jo automobilį, arba koks nors pokalbis viešoje vietoje jam pasirodys keistu – NATO specialistai privalo būti apie tai informuoti“.
Kodėl mokymai organizuojami būtent ant Nemuno krantų? Manevrų pravedimo vieta yra netoli Lietuvos ir Lenkijos sienos, kurios ilgis – vos 75 kilometrai. Vos už valandos kelio automobiliu į vakarus įsikūręs Rusijos anklavas Kaliningradas, o už valandos į pietus – Maskvos sąjungininkės Baltarusijos teritorija. NATO baiminasi, kad karo atveju Rusija gali pirmoji užimti šį Suvalkų koridorių, ir tokiu būdu visos trys Baltijos šalys bus atkirstos nuo žemyninės Europos dalies, o tuo pačiu ir sąjungininkų.
„Aišku, būtų geriau, jeigu Vakarai bendradarbiautų su Rusija kaip su partneriais, – aiškina M. Hofmannas. – Karas būtų katastrofa Europai ir pasauliui. Tačiau jo pavyks išvengti, jeigu mūsų rodomas susitelkimo signalas suveiks efektyviai“. Maskvoje supranta, kad didžiosios aljanso šalys stovi už Baltijos šalių. Pasak generolo, „gąsdinimas gali privesti prie dialogo“.
