„Visos Aljanso narės palaiko pastangas, kurių tikslas – garantuoti, kad Iranas niekada nesusikurs branduolinio ginklo. Mus neramina Teherano balistinių raketų programa ir jo destabilizuojantys veiksmai regione“, – sakė J. Stoltenbergas Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“, atsakydamas į klausimą, ar Šiaurės Atlanto aljansas pritaria Jungtinių Valstijų sprendimui trauktis iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
„NATO esama įvairių požiūrių į šį susitarimą su Iranu ir tai, kiek šis instrumentas naudingas. Daugelis NATO valstybių narių Europoje nepritaria JAV pozicijai“, – pridūrė NATO vadovas.
Jis pridūrė, kad panašūs nuomonių skirtumai Aljanse nėra naujiena, tačiau NATO visada lieka ištikima savo pagrindiniam tikslui – užtikrinti valstybių narių kolektyvinį saugumą.
JAV vadovas Donaldas Trumpas, dar savo prezidento rinkimų kampanijos metu aršiai kritikavęs branduolinį susitarimą su Iranu, gegužės 8 dieną paskelbė, kad Amerika traukiasi iš šios „savo esme ydingos sutarties“.
Branduolinis susitarimas buvo pasirašytas 2015 metais, po ilgiau nei dešimtmetį vykusių sunkių derybų. Pagal šią sutartį buvo atšaukta dauguma Iranui taikytų tarptautinių ekonominių sankcijų, o šiitiška respublika mainais įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, kad neturėtų galimybių pasigaminti atominės bombos, taip pat užtikrinti prieigą griežtoms tarptautinėms inspekcijoms.
Po D. Trumpo sprendimo JAV partnerės Europoje ėmėsi iniciatyvos gelbėti šį susitarimą, tvirtindamos, kad jis neturėtų būti nutrauktas, kol Iranas vykdo sutarties sąlygas.
