NATO ima jausti vis didesnį karių trūkumą, Jungtinėms Tautoms (JT) ir Europos Sąjungai (ES) prisiimant naujų gynybos įsipareigojimų, pirmadienį rašo „EUobserver.com“, remdamasis austrų dienraščiu „Der Standard“.
NATO atstovas spaudai Jamesas Appathurai neseniai pareiškė, jog Šiaurės Atlanto aljansas susiduria su problema, kaip kariais aprūpinti visas misijas trečiosiose šalyse. ES gynybos struktūros esą ima pamažu konkuruoti su NATO, kuriai priklauso dauguma tų pačių valstybių su ribotais kariniais biudžetais.
Pastaruoju metu tiek NATO, tiek ir ES vis daugiau dėmesio skiria greitojo reagavimo pajėgų kūrimui. Numatyta, jog NATO Reagavimo pajėgos turi turėti mažiausiai 25 tūkst. karių, tuo tarpu kuriamas ES pajėgas sudaro 19 „kovos grupių“ po 1,5 tūkst. karių, skirtų operatyviai dislokuoti karščiausiuose pasaulio taškuose.
Pastaruoju metu NATO padėtis blogėja ir dėl užsitęsusios misijos Afganistane, kur dislokuota daugiau nei 40 tūkst. aljanso valstybių karių (taip pat – ir lietuvių). Kosove tarnauja dar apie 17 tūkst. NATO karių, todėl Reagavimo pajėgos susiduria su gyvųjų išteklių trūkumu.
NATO pareigūno įsitikinimu, krizės atveju ES visgi turėtų nusileisti NATO interesams ir visų pirma skirti karių NATO misijai. Priešingu atveju esą nukentėtų veiksmų efektyvumas.
