Pasak „Ukrinform“, suvestiniai duomenys apie gynybos išlaidas ir atitinkamas infografikas paskelbti NATO interneto svetainėje.
Suvestinės duomenys rodo, kad Europos sąjungininkių ir Kanados išlaidos gynybai iki 2014 metų, t. y. iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą, mažėjo, vėlesniais metais ėmė nuosekliai augti, o po 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, jos smarkiai išaugo.
Prieš 10 metų Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sąjungininkai nustatė 2 proc. BVP gynybos išlaidų tikslą. Šį tikslą 2023 metais viršijo 10 šalių, o šiemet tokių šalių skaičius tarp sąjungininkių turėtų išaugti iki 23.
Šalys, kurių išlaidos gynybai nesiekia 2 proc. nuo BVP, tebėra Kroatija, Portugalija, Italija, Kanada, Belgija, Liuksemburgas, Slovėnija ir Ispanija.
Vertinant absoliučiais dydžiais (dabartinėmis kainomis), per pastaruosius 10 metų bendros NATO sąjungininkių išlaidos gynybai išaugo nuo 943 mlrd. 218 mln. JAV dolerių 2014 metais iki 1 trilijono 474 mlrd. 399 mln. JAV dolerių 2024-aisiais (prognozuojama).
Šių metų išlaidų didžioji dalis tenka JAV – 967 mlrd. 707 mln. dolerių, o bendros Europos sąjungininkių ir Kanados išlaidos gynybai atitinka 506 mlrd. 693 mln. dolerių.
JAV, palyginti su kitomis NATO narėmis, turi daugiausia karių – 1 mln. 300 tūkst., o Europos sąjungininkės ir Kanada kartu sudėjus – 2 mln. 118 tūkst.
Tarp šalių, turinčių daugiau nei 100 tūkst. karių, yra Prancūzija (204,7 tūkst.), Vokietija (185,6 tūkst.), Graikija (110,8 tūkst.), Italija (171,4 tūkst.), Lenkija (216,1 tūkst.), Ispanija (117,4 tūkst.), Turkija (481 tūkst.) ir Jungtinė Karalystė (138,1 tūkst.).
Iš viso NATO šalyse, įskaitant JAV, Kanadą ir Europos šalis, yra 3 418 600 karių.
Kaip pranešė „Ukrinform“, liepos 9-11 dienomis Vašingtone vyks jubiliejinis NATO viršūnių susitikimas, skirtas Aljanso 75-mečiui. Tikimasi, kad per susitikimą sąjungininkai susitars, jog 2 proc. nuo BVP dydžio išlaidos gynybai turėtų būti vertinamos ne kaip tikslas, o kaip minimalus NATO valstybių narių gynybos biudžetas.
