„NATO durys yra atviros, ir geriausias to įrodymas yra, kad nuo Šaltojo karo pabaigos iki dabar NATO narių skaičius beveik padvigubėjo. Be to, šiemet taip pat sulaukėme naujos narės. Pavasarį prie mūsų prisijungė Juodkalnija, ir NATO (dabar) turi 29 nares. Taigi, NATO durys yra atviros. Žinoma, norint tapti NATO nare, būtina įvykdyti Aljanso reikalavimus, reformuotis. Tiek Gruzija, tiek Ukraina dabar yra susikoncentravusios į reformas, gynybos institutų modernizavimą, kovą su korupcija ir demokratinių institutų stiprinimą“, – J. Stoltenbergą cituoja tarptautinis Laisvės radijas, jo pranešimą paskelbęs savo tinklalapyje penktadienio vakarą.
Paklaustas, kaip Aljansas vertina Ukrainos ir Gruzijos galimybes tapti NATO narėmis, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad visi sąjungininkai, įskaitant Kanadą, padeda toms šalims įgyvendinti reikalingas reformas.
„Galų gale, priimti ar nepriimti naujų narių, spręs 29 NATO šalys narės. Niekas kitas neturi teisės kištis ar vetuoti tokio proceso. Kiekviena suvereni valstybė turi teisę savarankiškai spręsti savo kelią“, – sakė jis.
Ukrainos narystę NATO palaiko ir Kanados gynybos ministras Harjitas Sajjanas (Hardžitas Sadžanas).
„Ukraina neturi stipresnio palaikymo negu gaunamas iš Kanados. Turime daugiau kaip milijoną ukrainiečių kilmės piliečių. Labai jautriai vertiname, kas dabar vyksta Ukrainoje – nelegali Krymo aneksija, įvykiai Donbase (Rytų Ukrainoje). Pirmiausia reikia išspręsti šias problemas ir dirbti su Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų reformomis, kad galiausiai jos ne tik prisijungtų prie NATO, bet ir taptų visavertės; tuo suinteresuota ir pati Ukraina“, – teigė jis.
„Negalime pamiršti Ukrainos. Ten yra 200 mūsų karių. Mūsų pastangos Ukrainoje nėra izoliuotos; tai yra platesnių pastangų, kolektyvinio signalo apie atgrasymą, adresuoto Rusijai, dalis“, – pažymėjo Kanados gynybos ministras.
