Leidinio teigimu, kalbinti šaltiniai aiškino, kad kol kas D. Trumpas dar nepatvirtino konkretaus plano, įskaitant to, kaip jis įkalbės Rusijos vadovą Vladimirą Putiną bei Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį sėsti prie derybų stalo. Nors patarėjai ir pasiūlė savo turimas idėjas, tačiau galutinį sprendimą priims tik D. Trumpas, aiškino šaltiniai.
Planas: atiduoti teritorijas ir NATO atsisakymas
Viena iš D. Trumpui pasiūlytų idėjų, kurią išsamiai papasakojo trys skirtingi šaltiniai, yra ta, kad Kyjivas įsipareigoja nestoti į NATO mažiausiai 20 metų. Mainais JAV ir toliau tiekia ginkluotę Ukrainai, kad šalis galėtų gintis nuo būsimo Rusijos puolimo.
Taip pat, anot šio plano, fronto linija būtų įšaldyta, o abi pusės nustatytų demilitarizuotą zoną. Kol kas nėra aišku, kas kontroliuotų tą teritoriją, tačiau vienas iš patarėjų sakė, kad taikdarių pajėgose nebūtų amerikiečių karių.
„Mes galime kartu surengti pratybas ir suteikti kitą palaikymą, tačiau pistoleto vamzdis bus europiečių. Mes nesiųsime amerikiečių vyrų ir moterų palaikyti pasaulio Ukrainoje. Ir už tai nemokėsime. Tegul tuo užsiima lenkai, vokiečiai ir prancūzai“, – paaiškino vienas iš D. Trumpo komandos narių.
Tuo pat metu šių metų pradžioje Keithas Kelloggas ir Fredas Fleitzas, kurie dirbo D. Trumpo pirmosios kadencijos metu Baltuosiuose rūmuose, pristatė D. Trumpui veiksmų planą, kuriame numatoma sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai, kol Kyjivas sutiks pradėti taikos derybas su Rusija. Ukraina galėtų bandyti susigrąžinti prarastas teritorijas, tačiau tai turėtų padaryti diplomatinėmis derybomis.
Problemos: Rusija derėtis nenori, o Ukraina – negali
Kurios strategijos laikysis D. Trumpas, kol kas nėra aišku. Tačiau bet koks bandymas pradėti taikos derybas tarp Ukrainos ir Rusijos, jau nekalbant apie jų sudarymą, susidurs su daugybe sunkumų, pažymima WSJ.
Visų pirma, Ukraina ir Rusija vis dar laikosi visiškai skirtingų karinių tikslų planų ir nesirengia jų keisti. Kremlius nerodo noro derėtis ir demonstruoja norą eskaluoti konfliktą.
Maža to, tokio pobūdžio planų siūlymas sulauks stipraus pasipriešinimo iš NATO sąjungininkių, kurios Rusijos agresiją Ukrainoje mato kaip tiesioginę grėsmę savo pačių egzistavimui.
Patį V. Zelenskį, kurio šalis stipriai priklauso nuo JAV karinės ir finansinės pagalbos, gali būti lengviau priversti derėtis, tačiau jis susidurtų su visuomenės, kuri bandymus atiduoti teritorijas vertins kaip kapituliaciją prieš Maskvą, pasipriešinimu.
