• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Europos lyderius pribloškė atviras JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino suartėjimas ir ne itin subtilios užuominos, kad JAV gali atsisakyti pareigos ginti Europos sąjungininkus, rašoma BBC.

Europos lyderius pribloškė atviras JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino suartėjimas ir ne itin subtilios užuominos, kad JAV gali atsisakyti pareigos ginti Europos sąjungininkus, rašoma BBC.

REKLAMA

Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europos šalys prisijungė prie JAV bei Kanados ir įkūrė NATO tam, kad pasipriešintų tuometinei Sovietų Sąjungai.

Garsiajame Aljanso 5 straipsnyje teigiama, kad NATO narės gins užpultą sąjungininkę.

Ilgą laiką JAV buvo kertinė jėga, tačiau dabar atvirai keliami klausimai apie NATO ateitį – pastaruoju metu tai daro tikėtinas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, kuris teigė, kad jo tikslas yra pasiekti nepriklausomybę nuo JAV saugumo srityje.

„Praėjusios savaitės įvykiai parodė, kad D. Trumpas pakenkė NATO, pakenkė jos generaliniam sekretoriui ir pakenkė kolektyvinės gynybos 5 straipsniui“, – sakė Armida van Rij, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio analitinio centro „Chatham House“ Europos programos vadovė.

REKLAMA
REKLAMA

NATO 5 straipsnis ne visada reiškia karių siuntimą

Nors D. Trumpo administracija teigia, kad nesitraukia iš NATO ir lieka įsipareigojusi gynybos partnerystei su Europa, jie įspėjo, kad „daugiau netoleruos nesubalansuotų santykių, kurie skatina priklausomybę“.

REKLAMA

D. Trumpas nuolat liepia Europos sąjungininkėms gerokai padidinti savo finansinius įnašus – vienu praėjusių metų etapu jis atvirai paragino V. Putiną užpulti tuos, kurie nesugeba apmokėti sąskaitų.

Tačiau, pasak ekspertų, nerimą kelia tai, kaip ši žinia perduodama tuo metu, kai siaučia karas Ukrainoje – didžiausia saugumo krizė žemyne per pastaruosius dešimtmečius.

Valdant D. Trumpui, JAV ėmė netgi skatinti Rusijos tikslus, sakė „Chatham House“ gynybos analitikė Minna Alander. „Netgi atrodo, kad D. Trumpas atvirai perėjo į Rusijos komandą“, – pareiškė ji.

REKLAMA
REKLAMA

„Šis karas daug svarbesnis Europai nei mums“, – sakė D. Trumpas.

5 straipsnio formuluotė ilgą laiką buvo suprantama kaip automatinis valstybių narių ir, svarbiausia, JAV kariuomenės įsipareigojimas ateiti ginti kitų narių. Tačiau tai ne visada reiškia karių siuntimą.

Pavyzdžiui, jei Rusija užpultų Estiją, JAV galėtų nusiųsti vieną stebėjimo lėktuvą ir tai atitiktų 5 straipsnį, aiškino analitikas Edwardas Arnoldas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nėra nieko, kas rodytų, kad JAV turi pasiųsti visas savo pajėgas“, – sakė jis.

JAV yra dominuojanti karinė galia NATO – ji skiria apie 70 proc. savo pajėgumų ir vadovybės, sakė E. Arnoldas.

JAV Europai taip pat teikia didžiąją dalį branduolinių ginklų, svarbias žvalgybos ir logistikos priemones.

Europa skiria didelį dėmesį išlaidoms gynybai

JAV dar prieš dešimtmetį įspėjo, kad Europa turės sustiprinti savo gynybą.

REKLAMA

Vadovaujant Joe Bidenui, šalis paskelbė, kad jos svarbiausias saugumo prioritetas bus Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas, konkuruojant su Kinija, tokiu būdu nutolstant nuo Europos.

Rusijos įsiveržimas į Ukrainą privertė JAV vėl sutelkti dėmesį į Europą. Tačiau D. Trumpo kryptis per pastarąsias dvi savaites buvo dramatiška.

Po pergalės Vokietijos rinkimuose F. Merzas sakė, kad jo „absoliutus prioritetas bus kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio iš tiesų galėtume pasiekti nepriklausomybę nuo JAV“.

REKLAMA

Jis netgi sakė nesąs tikras, ar birželio mėn. įvyksiančiame Aljanso vadovų susitikime „vis dar bus kalbama apie dabartinę NATO formą, ar turėsime kur kas greičiau sukurti nepriklausomą Europos gynybos pajėgumą“.

Pradėjęs eiti pareigas, F. Merzas bus vienas iš Europos didžiojo trejeto, kuriam, be Vokietijos, priklauso Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.

Europiečiai veikia greitai. Graikija, Norvegija ir kitos šalys išreiškė susirūpinimą, o Danija praėjusią savaitę paskelbė gerokai padidinsianti išlaidas gynybai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jungtinė Karalystė antradienį taip pat paskelbė apie išlaidų didinimą, sumažindama užsienio pagalbą, kad galėtų finansuoti papildomus 13 mlrd. svarų sterlingų (apie 15,7 mlrd. eurų) per metus.

E. Arnoldas teigė, kad tai yra kaina, kurią europiečiai turės sumokėti, ypač todėl, kad „dabar tiek daug dalykų išsiuntėme į Ukrainą, kad mūsų pačių atsargos yra gana sausos“.

Pasak jo, dabar matome, kas yra „ilgalaikis pokytis“ pasaulinėje saugumo tvarkoje.

„JAV nėra sąjungininkė, kokia buvo anksčiau, ir labai, labai mažai tikėtina, kad kada nors grįš prie tokio požiūrio“, – sakė jis.

Atominė ant Maskvos ir taskas
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų