Ilgą laiką žmonijos istorijoje politika ir valstybiniai reikalai buvo vien vyriškoje kompetencijoje. Kardinaliai situacija pradėjo keistis tik XX amžiuje, o šiandien netgi galima kalbėti apie moterų laiką politikoje. Nors pirmosios JAV prezidentės dar teks palaukti, Lietuva jau šiais metais gali sulaukti šalies vadovės – moters. Vertinant sociologinių apklausų duomenis, toks variantas yra visai tikėtinas.
Stebint moterų teisių evoliuciją, galima pažymėti, jog pastaruoju metu šis procesas vystosi gana sparčiai. Pirmoji pasaulio šalis, suteikusi visuotinę balsavimo teisę moterims, buvo Naujoji Zelandija, padariusi tai 1893 metais. Europoje visuotinę moterų balsavimo teisę pirmoji pripažino Suomija 1906 metais. Pažymėkime, kad Lietuva šiuo klausimu buvo tarp progresyviųjų šalių – pilna rinkimų teisė moterims mūsų šalyje suteikta 1918 metų lapkričio mėnesį (o JAV, į kuriuos mėgstame lygiuotis – tik 1920 metais). Galima paminėti ir tai, kad kai kurios Europos šalys – tokios kaip Šveicarija ir Portugalija – suteikė moterims pilną balsavimo teisę tik aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje.
Tačiau rinkimų teisė dar nereiškia lygių galimybių politinėje arenoje. Ilgą laiką moteris-politikė buvo vertinama kaip savotiška išimtis moderniame politiniame gyvenime ir tik ne taip seniai atėjo laikas, kai faktas, jog moterys siekia užimti aukštus šalies postus, paimti valdžią į savo rankas (ir gan sėkmingai tai daro), jau nieko nestebina. Kartais moterims net labiau nei vyrams yra būdingas politinis ir pilietinis aktyvumas. Nestinga joms ir narsos.
Vos prieš keletą dienų JAV Valstybės departamentas įteikė Tarptautinius apdovanojimus už drąsą moterims (International Women of Courage Award) – aštuonioms skirtingų šalių atstovėms. Šie apdovanojimai pateikia visą spektrą moterų-aktyvisčių veiklos politiniame ir pilietiniame gyvenime. Tarp premiją gavusių – moterų teisių gynėjos, kovojančios su smurtu šeimoje ir moterų išnaudojimu – Wazhma Frogh iš Afganistano, Norma Cruz iš Gvatemalos ir Suaad Allami iš Irako. Ambiga Sreenevasan iš Malaizijos ir Mutabar Tadjibayeva gavo apdovanojimą už kovą dėl žmogaus teisių ir religinės tolerancijos. Nevyriausybinės organizacijos „Motinos teisė“ vadovė Veronika Marčenko kovoja prieš nestatutinius santykius ir smurtą Rusijos kariuomenėje. Dvi apdovanojimą gavusios moterys pačios yra patyrusios smurtą bei išnaudojimą ir dabar kovoja su panašiais reiškiniais. Tai Hazidatou Mani iš Nigerijos, kuri dvylikos metu už maždaug 500 dolerių sumą buvo parduota į vergiją „šeimininkui“ ir Reem Al Numery iš Jemeno, taip pat dvylikos metų ištekinta už 30-čio pusbrolio.
Paminėtas apdovanojimas dar kartą rodo, jog JAV teikia daug dėmesio moterų dalyvavimui žmogaus teisių gynimo veikloje. Kaip per apdovanojimo ceremoniją kalbėjo Hillary Clinton, žmogaus teisės yra pagrindinis Amerikos užsienio politikos akcentas. Šiuo atžvilgiu, būtent moterų ir merginų teisės yra ypač svarbios, nes, pasak H. Clinton, „moterų ir merginų statusas visuomenėje yra vienas pagrindinių progreso indikatorių“. Ji taip pat pabrėžė ir moterų, susitelkusių ties žmogaus teisių gynimu, drąsą. „Aš sutikau daug žmonių, būtent moterų, rizikavusių savo gyvybe. Tai moterys, kurios buvo engiamos Talibų režimo Afganistane, moterys, siekiančios sustabdyti prievartą Šiaurės Airijoje, piliečiai, kovojantys dėl religinės laisvės Uzbekijoje, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kovoję dėl pilietinės visuomenės suformavimo Slovakijoje, tai ir liaudies advokatai, bandantys sustabdyti prekybą žmonėmis Azijoje ir Afrikoje, bei pavienės moterys, sudarančios pagrindą kovai dėl moterų teisių ir ekonominės nepriklausomybės Indijoje, Bangladeše, Čilėje, Nikaragvoje, Vietname ir kitose šalyse“, – sakė H. Clinton apdovanojimų teikimo metu.
Kaip galima pastebėti, moterys aktyviai, ir, kartais netgi aktyviau negu vyrai, jungiasi į pilietinę veiklą. Sunku pasakyti, ar tai reiškia, jog „vyrų sukurtas pasaulis“ greitu metu žlugs, kaip pranašauja kai kurie analitikai. Tačiau vargu, ar viskas išliks kaip buvę. Be jokių abejonių, stiprėjant moterų vaidmeniui politiniame ir visuomeniniame gyvenime, įsigaliojant lygių teisių principams, šis pasaulis keisis – norisi tikėtis, kad į geresnę pusę. Pagaliau, nėra nieko nuostabaus, jog moterys vis aktyviau dalyvauja politiniame ir visuomeniniame gyvenime – jos geriau žino tas specifines problemas, su kuriomis tenka susidurti dailiosios lyties atstovėms, ir gali efektyviau su šiomis problemomis kovoti.
Viktor Denisenko
