Atsistatydino legendinio „Mossad“ vadovas, jau pats tapęs legenda, rašo žurnalas „Ogoniok“.
Izraelyje ant Karmelio kalno degė miškas. Didžiulis gaisras virto tikra nacionaline nelaime. Sunku pasakyti, kuo visa tai galėjo baigtis, jei ne užsienio pagalba. Lemiamą vaidmenį atliko į pagalbą atskubėję lėktuvai iš Rusijos.
Tuokart visų dėmesys buvo sutelktas į gaisrą, ir beveik nepastebėtas liko vienas įvykis - tomis dienomis vyriausybė patvirtino naują užsienio žvalgybos institucijos „Mossad" vadovą. Nuo š.m. sausio buvęs ,,Mossad“ vadovas, atsargos generolas majoras Meiras Daganas išėjo į atsargą. O kartu su juo – visa epocha.
Kontora
„Mossad„ išvertus iš hebrajų kalbos reiškia ,,įstaiga“, kitaip „kontora„. Viena iš trijų žinomiausių Izraelio „kontorų“ ir, kaip kalbama, pati mažiausia.
Izraelio specialiųjų tarnybų ir paties „Mossad„ struktūra nustojo paslapties, nutekinusi milžinišką kiekį informacijos trisdešimčia metų anksčiau už dabartinį „WikiLeaks“ „amžiaus nutekinimą", beje, iš to paties rezervuaro – JAV diplomatinės korespondencijos. Kai 1979 metais jaunieji Islamo revoliucijos sargai (tarp kurių buvo ir dabartinis Irano prezidentas Machmudas Achmadinežadas) užgrobė Amerikos ambasadą Teherane, jie surinko visus ten likusius dokumentus (netgi tuos, kuriuos iškratė iš šiukšliadėžių) – ir išleido 12 tomų įvairiomis kalbomis, pradžiugindami slapta informacija žurnalistus ir įvairių žinybų analitikus ne mažiau, negu šiandieną Julianas Assange'as.
Tarp slaptų dokumentų buvo ir Izraelio specialiųjų tarnybų veiklos sferų pasiskirstymo schemos. Būtent nuo tada kiekvienam Izraelio vyresniųjų klasių moksleiviui yra žinoma, kad Bendrojo saugumo tarnyba (hebrajiška abreviatūra – ŠABAK) veikia pačiame Izraelyje ir „kontroliuojamose teritorijose„, tai, apskritai imant, kontržvalgyba; karinės žvalgybos (hebrajiška abreviatūra – AMAN) dėmesio zona – galimų karinių veiksmų arena: artimiausi kaimynai – arabų ir kitos musulmoniškos šalys; likusi pasaulio dalis, kuri nacionalinio saugumo požiūriu Izraeliui nėra tokia svarbi – ,,įstaigos“, tai yra ,,Mossad" veiklos sritis.
Tačiau būtent „Mossad" dėl įvairių priežasčių tapo pasaulinio garso Izraelio prekės ženklu, šios šalies galios – gal kiek ir perdėtos – simboliu, tačiau tokį įspūdį paprastai daro populiarus prekės ženklas.
Šis prekės ženklas, apaugęs mitais pasaulyje, veikia ir pačiame Izraelyje. Būtent ,,Mossad„ vadovu šalies visuomenė ypač domisi. Nepaisant to, kad apie jo „kontoros“ veiklą žinoma labai mažai.
M. Daganas užsienio žvalgybos vadovu buvo paskirtas 2002 metais. Per tą laiką Generalinio štabo viršininkų buvo ketvertas. Pasikeitė ir trys ministrai pirmininkai, visiškai skirtingi, kaip antipodai. Visi jie pratęsdavo M. Dagano įgaliojimus – iš viso keturis kartus.
Genealogija
Viename rusų tinklalapyje rašoma, kad dėl garbės vadintis M. Dagano gimtine kovoja Novosibirskas ir Odesa. Tačiau, visų pirma, šie miestai nekovoja. O ir ta kova beprasmiška. Oficiali šio žmogaus gimimo vieta – Chersonas. Bet ir čia pusė tiesos. Jis gimė traukinio vagone, šeimai grįžtant iš Sibiro į Lenkiją. Gimdymo metu traukinys važiavo pro Chersoną.
Tai nutiko 1945 metais. Lenkijos žydams, suspėjusiems Antrojo pasaulinio karo pradžioje pabėgti į Sovietų Sąjungą, pavyko išsigelbėti, tačiau prieš Hitleriui ją užpuolant visi žydai buvo išsiųsti į Sibiro darbo lagerius (vėliau dalį jų perkėlė į Vidurinę Aziją), o karo pabaigoje, susitarus su naująja Lenkijos vyriausybe, leido jiems grįžti į Lenkiją. Iš čia daugumos jų kelias vedė į Palestiną, į Izraelį. M. Daganas į Pažadėtąją žemę atvyko būdamas penkerių metų. Tik tuomet jo šeima vadinosi Gubermanai.
Žymus Izraelio istorikas, buvęs Kneseto deputatas, profesorius Michaelas Bar-Zoharas, parašęs knygą ,,Žymiausios ,,Mossad„ operacijos“, pasakojo, kad M. Dagano kabinete kabo karo laikų fotografija. Joje – senas žydas su maldos skraiste talitu ant pečių klūpo pakėlęs rankas. Prieš jį – du SS karininkai: vienas su lazda, kitas su pistoletu.
„Tai mano senelis Ber-Dov Erlich Slošnijus iš Lenkijos Lukovo miestelio, - aiškino svečiams M. Daganas. – Vokiečiai jį nufotografavo, o po keleto minučių nužudė. Aš čia – kad su mumis to niekada nepasikartotų..."
Profesorius matė jį tik kartą, prieš dešimtį metų, kada jis buvo be tarnybos – trinktelėjęs durimis, jis atsisakė ministro pirmininko patarėjo kovai su terorizmu pareigų. Premjeru tuomet buvo Echudas Barakas, o kivirčo priežastis buvo principinė: E. Barakas derėjosi su Sirija dėl Golano aukštumų grąžinimo, o M. Daganas tam priešinosi.
Susitikimas su dimisijos generolu įvyko kažkokiame Golano aukštumų kibuce, kur M. Daganas aiškino žurnalistams, kodėl to negalima daryti. Jis kalbėjo įtikinamai, bet atrodė nusivylęs ir pavargęs. Žemaūgis, apkūnus, pliktelėjęs, raišas (sužalotas sprogus minai per 1967 metų šešiadienį karą), laikantis masyvią šakotą lazdelę, kalbantis tyliai, pašaipių akių pensininkas. Žodžiu, pensininkas.
„Tu neįsivaizduoji, koks jis kietas“, – pašnabždėjo profesoriui kolega. Šis šalyje gyveno penktus metus ir matė tai, ką matė: šaunų vaikiną, bet jau be tarnybos. Profesorius klydo – Golano aukštumos taip ir nebuvo atiduotos, o M. Daganas netrukus naujojo premjero Arielio Scharono prašymu pradėjo vadovauti ,,Mossad“.
Specializacija
1971 metų vasarą, siaučiant baisiai audrai, prie Gazos kranto prisišvartavo sena apdaužyta valtis su keliais žmonėmis. Apžėlę, purvini, apdriskusiais drabužiais, šlapi kaip viščiukai. Abejonių nekilo – juos persekiojo Izraelio jūrų patrulis. Vos tik jie iššoko į krantą, patrulinis kateris atidengė ugnį. Žmonės pasislėpė apelsinų giraitėje, iš kurios vijimąsi ir šaudymą stebėjo vietiniai kovotojai.
Svečiai prisistatė esantys Libano palestiniečių pasipriešinimo judėjimo kovotojai, pasiųsti užmegzti ryšio su Gazos kovotojais, kad būtų galima suplanuoti bendras akcijas.
– Mes turime įdomų pasiūlymą, mums reikia susitikti su jūsų vadovybe.
Susitikimas buvo paskirtas apleistame name.Susėdo prie stalo.
– Visi susirinko? – paklausė vyriausiasis iš svečių.
– Visi, – atsakė jam.
Jis pažiūrėjo į laikrodį. Tai buvo signalas
Akimirksniu atvykėliai išsitraukė pistoletus ir išguldė visus iki vieno.
Po to – skubiai į valtį, ir netrukus visa komandosų grupė jau buvo Izraelio Ašdodo uoste.Tai buvo viena pirmųjų 26 metų M. Dagano naujojo padalinio, pavadinto „Rimon", operacijų.
Šiandien žinoma, kad Izraelio armijoje ir policijoje yra padaliniai ,,mistaarvim„. Tai galima išversti kaip „arabai“. Jauni vaikinai (daugelis – būtinosios tarnybos), apsimetę arabais, vykdo žvalgybą, įsimaišo į minią ,,teritorijose„, atlieka netikėtas operacijas. Dabar tai jau beveik rutina, o pirmasis tokio pobūdžio padalinys kaip tik ir buvo M. Dagano suburtas „Rimonas“.
Meistriškumą M. Daganas šlifavo Gazoje, kur jį pakvietė A. Scharonas, tuomet vadovavęs Pietų apygardai. Situaciją sektoriuje buvo labai sunku kontroliuoti: kovotojų gaujos terorizavo gyventojus, rengė diversijas ir teroro aktus prieš žydus.
A. Scharonas pasiryžo įvesti tvarką: pasikvietė savo veteranus ir iš jaunosios kartos – M. Daganą. Šis važinėjo po Gazą džipu su dobermanu ir visu arsenalu asmeninių ginklų. Kartais jį buvo galima sutikti Gazos skersgatviuose jojantį ant asilo, apsirengusį arabo drabužiais. Per keletą mėnesių Gaza tapo pačia saugiausia vieta ,,teritorijose" ir tokia išliko iki pat pirmosios intifados 1987 metais.
O apoie M. Daganą A. Scharonas vėliau pasakys (kaip tvirtina Bar-Zoaras – juokais), kad Meiro siaura specializacija – atskirti teroristo galvą nuo kūno.
Įgūdžiai
Praėjusio amžiaus pabaigoje – šio amžiaus pradžioje ,,Mossad„ šlovė išblėso. Keletas kovinių operacijų patyrė plačiai nuskambėjusią nesėkmę. Kontora pamažu virto į tylią žvalgybinę, analitinę struktūrą. ,,Pamiršo, ką mokėjo!“ – priekaištavo veteranai.
– Man reikalingas „Mossad" su peiliu dantyse, – pasakė A. Scharonas, tapęs premjeru.
Ir pasikvietė M. Daganą.
Prieš tai buvo toks epizodas.
Premjero iniciatyva buvo sukurta speciali organizacija, kurios paskirtis buvo išaiškinti ir užblokuoti teroristų finansavimo šaltinius. Ji nedžiugino sėkmingu darbu, ir A. Scharonas pasiūlė įsijungti į jos veiklą pensininkui M. Daganui.
–- Kur yra tas bankas? – paklausė Meiras pirmajame posėdyje, kuriame jam teko dalyvauti ir kuris buvo skirtas aptarti reikalams, susijusiems su viena specialiųjų tarnybų išaiškinta įstaiga – teroristų rėmėja.
– Šveicarijoje, – atsakė jam.
– Mes žinome adresą? Tai reikia jį sudeginti!
– Tu ką, – pradėjo graudenti posėdžio dalyviai, – čia juk Šveicarija, bankas, jame pinigų nėra, viskas pervedama elektroniniu būdu.
– Na ir kas? Mes sudeginsim banką, ir jūs pamatysite, kokį tai turės poveikį.
A. Scharonas deginti banko neleido. Bet pasiūlė vadovauti „Mossad".
– Čia „Mossad", o ne URM Nr.2, - padaręs tokį pareiškimą M. Daganas pradėjo vadovauti specialiajai tarnybai. Daugelis darbuotojų, neatlaikę naujojo viršininko reikalavimų, išėjo. Užtat likę darė tai, ko jis norėjo.
Nuo to laiko kažkaip labai praretėjo teroristinių organizacijų lyderių gretos. Jie žūdavo įvairiomis aplinkybėmis ne tik ,,teritorijose", bet ir įvairiose šalyse.
Kada Damasko centre savo džipe buvo susprogdintas ,,Hesbola" karinio sparno vadas Imadas Murnija, apie M. Daganą pirmą kartą pradėjo rašyti Izraelio spauda – su pagarba.
Paskui vienas po kito paslaptingai dingo ir žuvo žinomi Irano atomininkai. Užsiliepsnodavo ir susprogdavo Irano branduolinio projekto laboratorijos ir bandomieji įrenginiai. Sugesdavo centrifugos. Iki šiol nėra žinoma, kokių nuostolių pridarė virusinis kirminas, įsiskverbęs į Irano branduolinių objektų gamybos valdymo kompiuterinius tinklus visai neseniai – šį rudenį.
,,Mossad„ agentai kažkada į vieno Europoje buvusio Sirijos valdininko nešiojamąjį kompiuterį įsodino ,,Trojos arklį“ ir aptiko, kad Sirija turi branduolinį reaktorių, kuris vėliau buvo sunaikintas, kaip manoma, Izraelio aviacijos.
Įdomus šios istorijos tęsinys. Branduoliniam projektui Sirijoje, o taip pat ryšių palaikymui su Iranu, Šiaurės Korėja ir ,,Hesbola" vadovavo prezidento Basharo al-Assado artimiausias padėjėjas generolas Suleimanas. Sunaikinus reaktorių jis rengėsi atnaujinti branduolinį projektą. O prieš pradėdamas šį svarbų darbą jis išėjo atostogų ir pasikvietė į savo vilą ant jūros kranto Tartuse svečių. Jie puotavo verandoje. Ir nepastebėjo, kaip į krantą išlipo du akvalangistai su snaiperio ginklu. Užstalės viduryje šeimininkas staiga krito veidu į lėkštę. Kulka pataikė tiesiai į kaktą.
Nebėra ir karinės organizacijos ,,Hamaas" vadovo Machmudo al-Mavchucho. Jo nužudymas Dubajuje šių metų sausio mėnesį sukėlė daug triukšmo. Daug „Mossad“ agentų užfiksavo Emiratų sekimo kameros. Tada rašė apie ,,Mosado“ fiasko, nešvarų darbą.
Bet yra ir kita versija, aiškina M. Bar-Zoaras. Sunku įsivaizduoti, kad ,,Mossad" nežinojo apie sekimo kameras. Netgi sklinda kalbos, kad kažkuri Izraelio firma tas kameras ir įrengė. Gal šis filmavimas ir buvo plano dalis? Kameros nufilmavo visus agentus ir viską, ką jie darė, išskyrus vieną dalyką: kas ir kaip įėjo į M. Mavchucho kambarį likvidavimo momentu. Kažkokiu būdu tai liko už kadro, nors tai yra svarbiausia.
O praėjusių metų lapkričio 29 dieną, naudojant tokį pat metodą buvo susprogdinti dar du Irano mokslininkai – branduolio fizikos specialistai. Laikraštis „Sunday Time„ kažkodėl tai pranešė, kad tai M. Dagano ,,atsisveikinimo dovana“.
Pamaina
Nuo šių metų sausio 1 dienos M. Daganas vėl pensininkas. Jis vėl gali užsiimti mėgstama veikla – skulptūra ir tapyba. Jis yra didelis literatūros žinovas, klasikinės muzikos (dėdės genai) fanas. Jis vegetaras.
Jo “Mossado„ kabinetą užėmė Tamiras Pardo, kurio pomėgis — dviratis ir kelionė su kuprine. Jis – bulgarų žydas, išaugęs Jafoje. Praeityje – generalinio štabo “Saeret matkal“ specialaus būrio karys, ryšių karininkas dabartinio premjero brolio Joni Netanjaku, kuris žuvo Entebos įkaitų išvadavimo operacijoje (Tamiras buvo su juo, kai vadas buvo mirtinai sužeistas).
T. Pado buvo M. Dagano pavaduotojas, tačiau jų santykiai buvo ne kokie. Kai premjeras eilinį kartą pratęsė M. Dagano įgaliojimus, Tamiras išėjo iš „Mossad" ir užsiėmė interneto-kazino verslu.
M. Dagano įpėdinis – kitokio sukirpimo, kitokio auklėjimo žmogus. Tai ne partizanas M. Daganas. Nereikia pamiršti, kad didžiąją savo tarnybos „Mossad„ dalį T. Pardo praleido šios indstitucijos specialiajame padalinyje „Keisarija“. Būtent šis padalinys įvykdė pačia garsiausią „Mossad„ operaciją “Gedeono kalavijas“, kuomet izraeliečiai po visą pasaulį gaudė ir naikino vieną po kito „Juodojo rugsėjo" – organizacijos, 1972 metų Miuncheno olimpiadoje įvykdžiusios Izraelio sportininkų pagrobimą ir nužudymą, lyderius.
