Moldovos riaušių policija trečiadienį ryte užėmė parlamento pastatą, į kurį anksčiau buvo įsiveržusios minios protestuotojų, taip pat suėmė dešimtis ten likusių demonstrantų.
Policija taip pat išvaikė nedaugelį demonstrantų, kurie liko aikštėje prie vyriausybės pastato po to, kai dauguma prieš komunistų pergalę parlamento rinkimuose protestavusių žmonių išsiskirstė.
Taikūs protestai peraugo į smurtą antradienį, kai protestuotojai įsilaužė į parlamento ir prezidentūros pastatus. Jie mėtė pro langus kompiuterius, baldus ir svaidė akmenis į policininkus.
Keliasdešimt skydai ir lazdomis apsiginklavę policininkai nesugebėjo sustabdyti kelių tūkstančių manifestantų, kurie.
Policininkai panaudojo ašarines dujas, vandens patrankas ir triukšmo granatas, bet protestuotojai - daugiausia jauni vyrai - įveikė jų pasipriešinimą su plytomis ir akmenimis rankose
Užėmusieji prezidento administraciją iškėlė virš jos ES vėliavą.
Dauguma demonstrantų išsiskirstė atėjus nakčiai, pažadėję trečiadienį tęsti protestų.
Tarp išėjusiųjų į Kišiniovo gatves antradienį buvo daug Moldovos susivienijimo su Rumunija šalininkų - abi tautos turi bendras kultūros ir kalbos šaknis. Trys patekusios į parlamentą opozicinės partijos ragina stiprinti ryšius su Bukareštu ir ES.
Komunistai žada "sukurti europietišką Moldovą", bet neatsisako bendradarbiavimo su NVS ir Rusija, o jų oponentai primygtinai reikalauja, kad šalis įstotų į NATO.
Kadenciją baigiantis prezidentas komunistas Vladimiras Voroninas apkaltino protestuotojus mėginus surengti valstybės perversmą.
Moldovos valdančioji Komunistų partija pirmoji grįžo į valdžią po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ji taip pat triuškinama persvara laimėjo savaitgalį vykusius parlamento rinkimus, surinkusi daugiau nei pusę šios neturtingiausios Europoje šalies piliečių balsų, rodo oficialūs rinkimų rezultatai.
Tačiau liberalioji opozicija pareiškė, kad rinkimai buvo suklastoti, o apie 15 tūkst. demonstrantų, daugiausiai jaunuolių, antradienį antrąją dieną iš eilės išėjo protestuoti į gatves.
Nors policija panaudojo vandens patranką ir ašarines dujas, tačiau protestuotojai sugebėjo įsibrauti į prezidentūrą ir iškėlė ant jos Europos Sąjungos (ES) vėliavą.
Medikų duomenimis, per susirėmimus buvo sužeista maždaug šimtas protestuotojų ir policijos pareigūnų.
V.Voroninas perspėjo protestuotojus, kad vyriausybė gali panaudoti prieš juos jėgą.
"Parodysime, kad Moldovoje yra jėga, kuri imsis griežtų priemonių, kad apsaugotų šalies valstybingumą nuo saujelės fašistų, apsvaigusių nuo pykčio ir mėginančių surengti valstybės perversmą", - prezidentas sakė televizijos parodytame kreipimesi į tautą.
V.Voroninas taip pat paragino "Vakarų struktūras įsikišti sprendžiant šią padėtį". Jis smerkė protestuotojus už "necivilizuotus metodus, tarp jų smurtą, vandalizmo aktus valstybinėse įstaigose ir valstybės simbolių niekinimą".
Susirinkusiems užsienio šalių ambasadoriams prezidentas priminė, kad Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai "pripažino balandžio 5 dieną vykusius rinkimus laisvais ir sąžiningais."
Vadovaujantis šaliai nuo 2001 metų V.Voroninas ne kartą sakė, kad palikęs valstybės vadovo postą, ketina jį ir toliau kontroliuoti, žada stabilumą ir nuosaikų kursą turėdamas "Moldovos Deng Xiaopino (Deng Siaopingo) statusą".
Opozicija atrodė nustebinta protestų, kuriuos inicijavo jaunimo grupės, o ne ilgiau veikiančios politinės frakcijos, tačiau pareiškė, jog tokie veiksmai bus tęsiami, kol bus patenkinti jų reikalavimai.
Liberalų demokratų partijos lyderis Vladas Filatas sakė, kad jis ir kiti liberaliosios opozicijos lyderiai surengė derybas su vyriausybe, tačiau neįstengė susitarti dėl pagrindinio reikalavimo - perskaičiuoti rinkimų balsus.
"Oficialaus atsakymo negavome. Taigi mūsų veiksmai bus tęsiami. Taip pat raginame mūsų šalininkus elgtis civilizuotai ir nepasiduoti provokacijoms", - sakė jis.
Tarptautinės bendruomenės lyderiai paragino Moldovą išlaikyti rimtį.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) paragino "visas šalis susilaikyti nuo smurto ir išsaugoti ramybę."
"Vyriausybės pastatų niokojimas nepriimtinas, - savo ruožtu sakė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana). - Ne mažiau svarbu užtikrinti neatsiejamą teisę į taikių demonstrantų susibūrimus".
ESBO saugumo ir žmogaus teisių institucijos taip pat "besąlygiškai smerkia smurtą", nurodoma ESBO misijos Moldovoje pranešime, kuriame visos konflikto šalys raginamos "elgtis santūriai".
Protestai Moldovoje prasidėjo pirmadienį, kai tūkstančiai žmonių susirinko Kišiniovo centre. Šią akciją inicijavo jaunimo vadovaujama protestuotojų grupė, pasivadinusi "Aš esu antikomunistas".
Naujasis parlamentas turi išrinkti naują prezidentą trijų penktadalių dauguma, bet komunistams, kurie 101 vietos parlamente užsitikrino maždaug 60 mandatų, tam gali pritrūkti kelių savo balsų.
Kad galėtų išrinkti savo kandidatą į prezidentus, nesudarydami koalicijos su kitomis partijomis, komunistams reikia 61 mandato. Jeigu iki birželio 8 dienos prezidento išrinkti nepavyks, teks rengti naujus rinkimus.
Komunistai, kurie žadėjo sukurti "Europietišką Moldovą", tačiau taip pat išlaikyti draugiškus santykius su Maskva, atėjo į valdžią 2001 metais ir buvo perrinkti 2005 metais.
Maskva siekia tarpininkauti sureguliuojant "įšaldytą" Moldovos ir atskilusios nuo jos rusakalbės Padniestrės susipriešinimą, bet kol kas šalys nesugebėjo pasiekti kompromiso.
Protestai Kišiniove gali "paversti niekais net kuklią pažangą sureguliuojant susipriešinimą, kuri buvo pasiekta dalyvaujant Rusijai", mano Rusijos Valstybės Dūmos deputatas, valdančiosios partijos "Vieningoji Rusija" narys Konstantinas Zatulinas, kurio žodžius cituoja "Interfax".
Įvykiai Kišiniove priminė stebėtojas "spalvotąsias revoliucijas" - masines akcijas Gruzijoje, Ukrainoje ir Kirgizijoje, kur nepasitenkinimas rinkimų rezultatais baigėsi stichišku valdžios pasikeitimu.
"Tai, kas vyksta Kišiniove, be abejo, yra panašu į "oranžines revoliucijas", - sakė agentūrai "Interfax" "Vieningosios Rusijos" narys K.Zatulinas, kuris įžvelgia šiuose įvykiuose "Rumunijos nacionalistų" veiksmus ir "mėginimus įvykdyti valstybės perversmą".
Moldova - daugiausiai žemės ūkio šalis, turinti 4,3 mln. gyventojų. Šioje šalyje vidutinis darbo užmokestis tesiekia 253 dolerius (apie 653 litus) per mėnesį. Daugiau nei ketvirtadalis darbingų Moldovos gyventojų dirba užsienyje, o jų siunčiamos lėšos yra gyvybiškai svarbios šalies ekonomikai.
