Ši proga leidžia įminti keletą seniai juos kamavusių paslapčių – atskleidė sunkiųjų metalų Žemėje ir Visatoje kilmę ir palydovų fiksuojamų slaptingų radiacijos pliūpsnių šaltinį, nurodė mokslininkai.
„Tikra akimirka sušukti eureka“, „Viskas, ko aš kada nors tikėjausi“, „Svajonė tapo realybe“, – šiaip gana santūrūs mokslininkai pirmadienį nėrėsi iš kailio, kad apibūdintų savo jausmus dėl „vienintelį kartą gyvenime“ galinčio ištikti įvykio.
Hiperbolizuotų posakių srautą sukėlė dviejų neįsivaizduojamai tankių neutroninių žvaigždžių susidūrimas prieš 130 mln. metų, kai Žemėje viešpatavo Tyrannosaurus rex.
Šio kosminio susidūrimo žinia sklido per erdves ir pasiekė Žemę šiemet rugpjūčio 17 dieną lygiai 12 val. 47 min. Grinvičo (15 val. 47 min. Lietuvos) laiku, išjudinęs slaptą, bemiegį, kelias savaites trukusį žvaigždžių stebėjimo „žaibo karą“, į kurį buvo įtraukta šimtai teleskopų, tūkstančiai astronomų ir astrofizikų visame pasaulyje.
Tartum vienu metu puolė veikti visas lig šiol miegojęs superšnipų tinklas.
Apie žvaigždžių susidūrimus galima sužinoti dviem būdais: iš jo Einšteino laiko ir erdvės terpėje sklinda vadinamosios gravitacinės bangos, taip pat visas elektromagnetinis šviesos spektras – nuo gama spindulių iki radijo bangų.
Gravitacines bangas mokslininkai buvo patikę jau keturis kartus, ir tai anksčiau šį mėnesį buvo pagerbta Nobelio fizikos premija.
Tačiau tie juodųjų skylių susidūrimo sukelti įvykiai trunka vos kelias sekundes ir jų nepastebi nei Žemėje, nei orbitoje esantys teleskopai.
