Vykdydama projektą tarptautinė komanda iš 2011 metais Sibire atrasto, amžinajame įšale gerai išsilaikiusio mamuto ląstelių paėmė branduolių ir perkėlė juos į kelias dešimtis pelės kiaušinėlių.
Penkiuose iš šių kiaušinėlių buvo pastebėtos biologinės reakcijos, vykstančios prieš pat ląstelės pasidalijimą, sakė komandos narys Kei Miyamoto iš Vakarų Japonijoje įsikūrusio universiteto „Kindai“.
Tačiau nė vienoje ląstelėje neįvyko pasidalijimas, kurio reiktų mamutui atgimti, naujienų agentūrai AFP sakė jis.
„Tai rodytų, kad nepaisant visų praėjusių metų, ląstelių veikla vis dar gali vykti ir jos dalis galima atkurti, – sakė mokslininkas. – Iki šiol daugelis studijų buvo sutelkta į iškastinės DNR analizavimą, o ne į tai, ar ji vis dar veikia.“
Tyrimas, kurio rezultatus pirmadienį paskelbė žurnalas „Scientific Reports“, kol kas nesuteikia daug vilčių tiems, kas norėtų pamatyti seniai išnykusių rūšių atgimimą „Juros periodo parko“ stiliumi, perspėjo K. Miyamoto.
„Mes taip pat sužinojome, kad ląstelėms padaryta žala buvo labai didelė, – pabrėžė jis. – Dar nepamatėme nė ląstelių pasidalijimo. Turiu pasakyti, kad esame labai toli nuo mamuto atkūrimo.“
Universitetas „Kindai“ mamutą studijavo bendradarbiaudamas su kitais Japonijos bei Rusijos institutais ir neatmesdamas galimybės jį klonuoti. Dabar planuojama ieškoti alternatyvių metodų šiam priešistoriniam milžinui prikelti.
„Mums reikia naujų technologijų, norime išbandyti įvairus metodus“, – sakė K. Miyamoto.
