Scientific Reports

Japonijoje dirbančių mokslininkų grupė sėkmingai išprovokavo 28 tūkst. metų senumo mamuto ląstelių dalių, perkeltų į pelės ląsteles, veiklą, bet vis dėlto mažai tikėtina, kad netrukus tarp mūsų vaikščios šie kailiniuoti milžinai. Vykdydama projektą tarptautinė komanda iš 2011 metais Sibire atrasto, amžinajame įšale gerai išsilaikiusio mamuto ląstelių paėmė branduolių ir perkėlė juos į kelias dešimtis pelės kiaušinėlių.

Akmens amžiaus karvės kaukolėje rastą skylę greičiausiai prieš 5 tūkst. metų padarė žmogus, galbūt pirmykštis veterinaras arba savo įgūdžius lavinęs chirurgas, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai. Atrodo, kad skylė gyvulio galvoje buvo padaryta gana kruopščiai.

Kaip teigia naujausi tyrimai, tatuiruotės gali sukelti vėžį. Joms daryti naudojamame rašale esantys chemikalai patenka į kraujo sistemą ir kaupiasi limfmazgiuose. Vėliau jie gali išsiplėsti ir nebesugebėti tinkamai kovoti su įvairiomis infekcijomis. Kontraversiškas chemikalas titano dioksidas, kurio randama ir tatuiruočių dažuose, norint išgauti atitinkamas spalvas, taip pat gali pakeisti ir limfmazgių spalvą.

Rusijos ir Kanados mokslininkai atskleidė iki šiol nenustatytą poveikį žmogaus sveikatai, apie kurį anksčiau nebuvo skelbiama. Mokslininkų tyrimo duomenys buvo paskelbti moksliniame žurnale „Scientific Reports“. Vienas iš svarbiausių atradimų buvo tas, kad žmogaus organizmas reaguoja į nesvarumo būseną, kaip į ligą, o imuninė sistema pajungia visus įmanomus „gynybos mechanizmus“. Tokias išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę 18 rusų kosmonautų 125 kraujo plazmo baltymų mėginius.

Vienos rūšies atogrąžų žuvys gali atskirti žmonių veidus, nors neturi tos smegenų dalies, kuria šiai užduočiai atlikti naudojasi daug protingesniais laikomi gyvūnai, antradienį paskelbė mokslininkai. Toks netikėtas gebėjimas buvo pademonstruotas per eksperimentus su spjaudalėmis, kurios garsėja tuo, kad skraidančius vabzdžius, kuriais minta, numuša taikliai paleista vandens čiurkšle.

Ispanų mokslininkai trečiadienį paskelbė sukūrę žmogaus lytines ląsteles iš odos ląstelių ir šis atradimas galiausiai gali padėti gydyti nevaisingumą. Mokslininkai sakė, kad ieškojo sprendimo maždaug 15-ai proc. pasaulio porų, kurios negali susilaukti vaikų ir kurių vienintelė galimybė dabar yra donorų sperma ar kiaušinėliai.

Neandertaliečiai tikriausiai medžiodavo, mėsinėdavo ir kepdavo laukinius karvelius gerokai anksčiau, negu šiuolaikiniai žmonės tapo nuolatiniais paukštienos valgytojais, rodo ketvirtadienį paskelbta studija. Nuodugniai ištyrus 1724 uolinių karvelių kaulus, rastus viename Gibraltaro urve ir priklausančius prieš 67–28 tūkst.

Praėjusių metų vasarį virš Čeliabinsko (Rusija) sprogusio didžiulio meteorito fragmentai atskleidė, kad šios kosminio luisto praeitis buvo audringa: šis iš kosmoso atskriejęs akmuo, pasirodo, praeityje patyręs ir šilto, ir šalto. Tyrėjai meteorito fragmentuose aptiko neįprastos formos mineralo žadeito. Jo buvo aptikta išsilydžiusį stiklą primenančiuose dariniuose, kurie vadinami smūginėmis gyslomis (angl.

Senojo Testamento Pradžios knygos 2 skyriaus 7 eilutėje sakoma: „Tuomet Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.“ Regis, su prielaida apie galimą gyvybės atsiradimą Žemėje iš „žemės dulkių“, tiksliau, molio, jau sutiktų ir šiuolaikinis mokslas. Žurnalas „Scientific Reports“ paskelbė Kornelio universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo apžvalgą.

Mokslininkai mano, kad ateityje elektros krūvį bus galima saugoti pačiose nešiojamųjų elektronikos įrenginių mikroschemose, tad telefonams, grotuvams ar planšetėms nebereikės baterijų. Dėl to jie taps lengvesni, plonesni ir pigesni. Vanderbilto universiteto (Tenesio valstija, JAV) mokslininkai pranešė iš silicio pagaminę itin didelės elektrinės talpos kondensatorius, kurie dar vadinami superkondensatoriais.

Jauni vyrai yra mažiau linkę į nuotykius, nei praėjusi karta, teigia šv. Andriaus universiteto mokslininkai. Pasak jų, taip yra todėl, jog šios kartos jaunimas yra mažiau motyvuotas ir prastesnio fizinio pasiruošimo. Profesorė Kate Cross kartu su Škotijos psichologijos ir neuromokslų specialistais atliko tyrimą, kuris skelbiamas žurnale „Scientific Reports“. Tyrimas rėmėsi studija, atlikta dar 1978 metais.

Teismo medicinos ekspertai ir istorikai ištyrė balzamuotą Anglijos karaliaus Ričardo I (Richard I) širdį, praneša BBC. Anglijos monarchas, pramintas Ričardu Liūtaširdžiu, mirė 1199 metais. Jo širdis buvo balzamuota ir palaidota atskirai nuo kūno. Ričardas I buvo svarbus trečiojo kryžiaus žygio dalyvis. Nors jis buvo Anglijos valdovas, daug laiko paleisdavo Prancūzijoje ir ten mirė, kai per pilies apsiaustį buvo pašautas iš lanko.

Kredito korteles, mobiliuosius telefonus ir net paprastus langus vienas gudrus išradimas gali padaryti pasižyminčius jiems iki šiol nebūdingomis savybėmis. Mokslininkai sukūrė plonus, lanksčius saulės elementus, kuriuos galima kaip lipdukus klijuoti ant popieriaus, plastiko, stiklo ir dar daugelio kitokių medžiagų.

Ispanijos mokslininkų atliktas turimas patvirtino senų dainų gerbėjų įsitikinimą, kad šiuolaikinė popmuzika yra tikrai garsesnė ir mažesnės įvairovės nei prieš 50 metų, skelbia „telegraph.co.uk“. Vidutinio amžiaus klausytojų skepticizmas dėl šiuolaikinės muzikos buvo pagrįstas, kai atlikus popmuzikos tyrimą paaiškėjo, kad šiandienos hitai tikrai skamba vienodai. Be kita ko, nustatyta, kad šiuolaikinės dainos per pastaruosius 50 metų tapo kur kas garsesnės.

Mobiliųjų telefonų duomenų tyrimas parodė, kad moterys dažniau nei bet kuris kitas asmuo skambina savo sutuoktiniams, skelbia BBC. Tai pasikeičia tada, kai moterų dukros susilaukia vaikų, kurie tada tampa svarbiausiais žmonėmis jų pasaulyje. Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“. Remiantis tyrimo išvadomis, vyrai savo žmonoms daugiausiai skambina pirmuosius septynerius santykių metus. Po to jie dėmesį nukreipia į draugus. Šios išvados buvo padarytos atlikus 3 mln.