Senojo Testamento Pradžios knygos 2 skyriaus 7 eilutėje sakoma: „Tuomet Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių ir įkvėpė jam į šnerves gyvybės alsavimą. Taip žmogus tapo gyva būtybe.“
Regis, su prielaida apie galimą gyvybės atsiradimą Žemėje iš „žemės dulkių“, tiksliau, molio, jau sutiktų ir šiuolaikinis mokslas.
Žurnalas „Scientific Reports“ paskelbė Kornelio universiteto (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo apžvalgą. Jo išvadose sakoma, kad gyvybė mūsų planetoje galėjo atsirasti iš molyje esančių cheminių junginių. Tuo metu, kai visa Žemė buvo padengta vandens, tik molis galėjo tapti savotiška citoplazma, kurioje iš paprasčiausių polimerų ir pirmųjų riebalų fragmentų ėmė formuotis ląstelių membranos, mano biologinės inžinerijos profesoriaus Dano Luo vadovaujamos tyrėjų grupės nariai.
Aminorūgštys ir kitos biologinės molekulės galėjo susiformuoti šių darinių viduje, sakoma pranešime. Taigi, molis galėjo būti palanki terpė tolimesnei mikrobiologijos raidai iki pat pirmųjų mikroorganizmų atsiradimo, tvirtina mokslininkai.
Ši nauja teorija apie galimas gyvybės Žemėje atsiradimo priežastis yra viena iš daugelio, ir kol ji nebus patvirtinta rimtais argumentais, vargu ar galima drąsiai siūlyti sąsajas su daugelio mūsų planetos religijų pateikiamais žmogaus ir gyvybės Žemėje atsiradimo scenarijais. Absoliučioje daugumoje senovės mitų apie pasaulio pradžią sakoma, kad Kūrėjas žmogų sukūrė iš žemės dulkių, purvo ar dumblo.
Kornelio universiteto mokslininkai pranešė artimiausiu metu pradėsiantys eksperimentus, kuriais bus siekiama praktiškai patvirtinti arba paneigti gyvybės kilmės iš molio teoriją.
