Tačiau BBC pranešė apie tyrimus, kurie rodo, kad nereikia apsiriboti tik trimis gyvenimo etapais, nes gali būti, kad yra ir ketvirtasis. Tyrinėdami, kaip senėja vaisinės muselės, mokslininkai teigia atradę tai, ką jie vadina „mirties spirale“, kuri, jų teigimu, leido 80 proc. tikslumu numatyti, kada musė gali mirti. Jie netgi užsiminė, kad šią fazę išgyvena ir žmonės, nors kiti į tai žiūri šiek tiek skeptiškiau.
Dešimtajame dešimtmetyje pirmą kartą buvo atrastas vėlyvasis gyvenimo etapas. Mokslininkai pastebėjo, kad nors tikimybė numirti dėl natūralių priežasčių nuolat didėja žmonėms senstant, tačiau tų, kurie sulaukia garbingo amžiaus, šansai numirti nebedidėja. Jie nustatė, kad 90-metis ir 100-metis turi tokią pačią galimybę numirti. Nors 100-metis yra senesnis, jo mirties tikimybė nėra didesnė už 90-mečio. Šis išsilyginimas pagal mirtingumo modelį šiek tiek šokiravo tyrinėtojus, ir iki šiol nėra visiškai suprantama, kodėl taip yra.
Vis dėlto būtent ši mįslė paskatino atrasti kitą. Tirdami muses, kurias biologai dažnai naudoja kaip pavyzdinius organizmus dėl savo greito dauginimosi ir plataus jų genetikos bei biologijos supratimo, kita tyrėjų grupė nustatė dar vieną keistenybę. Jie atrado, kad nepaisant musės patelės amžiaus, per dvi savaites iki jos mirties sumažėja vaisingumas. Vėliau nustatyta, kad tas pats atsitinka ir patinų vaisingumui. Tai gali būti susiję su tuo, kad musių patelėms yra sunku gaminti kiaušinėlius, ir jei jos neužilgo mirs, musės gali jų atsisakyti.
Šį vaisingumo sumažėjimą mokslininkai pavadino „mirties spirale“, ir, pažvelgę į tai, kaip per tris dienas sumažėjo skirtingų musių patelių vaisingumas, jie galėjo numatyti, kada musė galimai numirs. Šį ryšį tarp vaisingumo ir mirties patvirtino ir kiti atskirų tyrėjų tyrimai, nors yra abejonių, ar tai galima pritaikyti žmonėms.
