Ruth Hunt buvo diagnozuotas trečios stadijos krūties vėžys, kai jai buvo vos 34 metai – pastaruosius ketverius metus ji praleido narsiai kovodama su žiauria liga. Po 12 mėnesių chemoterapijos ir daugybės operacijų jai buvo patvirtinta remisija ir moteris pradėjo sveikti, tačiau dabar Australijoje, Perto mieste, dirbanti karininkė ir vėl sunkiai serga.
Australijos ginkluotųjų pajėgų kapitonė, dirbusi teisės srities pareigūne, pirmą kartą žiaurios ligos diagnozę išgirdo 2016 metais. Po to ji 2018 metais ji dar Australijai atstovavo JAV Oro pajėgų kariūnų žaidynėse Las Vegase ir laimėjo penkis aukso medalius. Tuomet ji buvo išrinkta atstovauti Australijai 2018 metų „Invictus“ žaidynėse Sidnėjuje – šio renginio atstovai pasakoja, kad ji buvo tikras drąsos, ištvermės ir pareigingumo įsikūnijimas.
R. Hunt už savo įspūdingus sportinius pasiekimus jaučiasi dėkinga savo šeimai ir nuolatiniam vyro leitenanto kolonelio Andy Love palaikymui.
Jos laiškas, adresuotas sau pačiai prieš susergant vėžiu, buvo publikuotas „7News“ – jame pateikiamos šešios paprastos taisyklės, kaip gyventi geresnį gyvenimą.
Pirmoji pamoka – visada prašyti artimųjų pagalbos. Nors daugelis didžiuojasi tuo, kaip jiems patiems pavyksta daug pasiekti ir savo pažeidžiamumo pripažinti nenori, R. Hunt sako, kad prašant pagalbos gyvenimas pasidaro daug lengvesnis.
Antroji pamoka – raginimas visiems kol dar ne vėlu suprasti, kad šeima yra viskas.
„Jie bus tie, kurie sėdės šalia tavęs chemoterapijos skyriuje, skris per visą šalį, kad tik galėtų su tavimi pabūti, ir siųs tau dovanas ir gėles. Tai tikrai nebus kolegos. Be to, dar sutiksi ir žmonių, kurie nebus susiję kraujo ryšiais, bet bus tokie pat artimi“, – rašo ji.
R. Hunt taip pat pabrėžia, kad trečioji pamoka yra – reikėtų „mažiau nerimauti“.
„Nesijaudink, jei truputį vėluoji – niekas to neatsimins. Taip pat, kaip niekas neatsimins, jei tą pačią suknelę užsivilksi dviem skirtingomis progomis su tais pačiais žmonėmis", – rašo ji.
Ketvirtoji pamoka – šunys yra nuostabūs, jie – „vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų“.
Penktoji pamoka yra nepamiršti, kad „galima sakyti ne“.
„Vėžys tau parodys, kad yra daug žmonių, kurie jau ilgai naudojasi tavo dosnumu ir gerumu. Kuo greičiau išmoksi pasakyti ne, tuo geriau“, – rašo R. Hunt.
Šeštoji ir paskutinė pamoka – keliauti „kuo daugiau ir kuo toliau“, ir nesijaudinti dėl darbe imamų atostogų.
Skausmingas ir atviras Ruth laiškas
Miela Ruth,
Tu dar to nežinai, bet keletas artimiausių metų tau bus labai sunkūs – viskas prasidės daug greičiau, nei manai. Nesijaudink – kad ir kaip bebūtų sunku, paaiškės, kad esi daug stipresnė, nei manai, ir sulauksi daug daugiau pagalbos, nei galėtum įsivaizduoti.
Susirgus vėžiu 34-erių išmoksi keletą gyvenimo pamokų. Tuo tarpu išgyvensi nuostabių patirčių, todėl negalvok, kad viskas bus tik blogai.
Tu susipažinsi su princu Hariu. Tu atstovausi savo šalai. Tapsi teisininke ir ginkluotųjų pajėgų karininke. Ir keliausi po visą pasaulį. Atrasi savo žmogų (jis nuostabus!), o tie draugai, kuriuos susiradai būdama vos dvidešimties, liks su tavimi beveik iki keturiasdešimties.
Tačiau nepaisant visų šių nuostabių dalykų, būdama 34-erių tu sulauksi trečios stadijos trigubo neigiamo krūties vėžio diagnozės. O kai tau bus 37-eri, vėžys jau bus ketvirtos stadijos ir nepagydomas.
Vėžys yra bjauri liga. Kai jis atsiranda pirmą kartą, tai dar ne pasaulio pabaiga. Antrąjį kartą tokią piliulę nuryti būna daug sunkiau, bet vėlgi, tai nėra pasaulio pabaiga tiesiogine to žodžio prasme. Tačiau tai bus tavo pabaiga šiame pasaulyje, nors ir ankstyva.
Vėžys tave išmokys, kad vis tiek gali treniruotis, linksmintis, šokti, dainuoti, gaminti maistą, mylėti, dirbti, būti seserimi, mylimąja ir drauge. Štai sąrašas svarbiausių pamokų, kurių mane išmokė vėžys (nes kokiam teisininkui nepatinka senas geras sąrašas).
Pirmoji pamoka – prašyk pagalbos
Mama tau visada pasakoja, kaip būdama vienerių žaidei su medžiagos skiautėmis ir labai pykai, nes jų nepavyko sudėlioti taip, kaip norėjai, bet neleidai niekam tau padėti. Dar turi tą gražią savo nuotrauką, kurioje būdama dvejų bandai pati apsirengti, ir visiškai susimauni, dar kartą atsisakydama pagalbos.
Susirgusi vėžiu išmoksi, kad prašyti pagalbos ne tik yra priimtina, bet ir labai palengvina gyvenimą.
Antroji pamoka – šeima yra tokia svarbi
Iki trisdešimties taip sunkiai dirbai ir mokeisi, kad kartais nelikdavo laiko šeimai. Persikėlei gyventi į kitą šalies pusę ir tau nelabai gerai sekasi atsiliepti telefonu. Siunti gimtadienio dovanas, bet paprastai jos vėluoja, o kai grįžti namo, vos spėji greitai su visais pasimatyti.
Vėžys tave išmokys, kad šeima yra viskas. Jie bus tie, kurie sėdės šalia tavęs chemoterapijos skyriuje, skris per visą šalį, kad tik galėtų su tavimi pabūti, ir siųs tau dovanas ir gėles. Tai tikrai nebus kolegos.
Be to, dar sutiksi ir žmonių, kurie nebus susiję kraujo ryšiais, bet bus tokie pat artimi. Draugai yra tie, kurie skambina, net ir išgirdę liūdnas žinias. Bus draugų, kurie tave palaikys, mylės ir priims tokią, kokia esi, net jei būsi visai kitoks žmogus, nei tas, su kuriuo jie susipažino.
Brangink savo šeimą ir leisk su jais kuo daugiau laiko.
Trečioji pamoka – mažiau jaudinkis
Pažadu tau – susidūrusi akis į akį su savo gyvenimo pabaiga nebegalvosi apie smulkmenas. Žiūrint iš platesnės perspektyvos, nieko tokio vieną dieną neateiti į darbą, nes peršalai. Visiškai nesvarbu, kad iš rašinio gavai 69 proc., o ne 90 proc., nes galiausiai gyvenime niekas nežiūrės į tavo pažymius.
Kūčių vakarą dirbti, o ne laiką leisti su šeima, yra tikrai labai prasta mintis. Be to, už Kūčių vakaro darbą tau niekas net nemoka!
Nesijaudink, jei truputį vėluoji – niekas to neatsimins. Taip pat, kaip niekas neatsimins, jei tą pačią suknelę užsivilksi dviem skirtingomis progomis su tais pačiais žmonėmis.
Ketvirtoji pamoka – šunys yra nuostabūs
Tu padarysi magišką ir liūdną klaidą ir nusipirksi mažą šuniuką, praėjus dviem savaitėms po dvigubos mastektomijos. Ši klaida bus magiška, nes Dougalas turės patį nuostabiausią charakterį.
Ir ji bus liūdna, nes greitai suprasi, kad po operacijos kilnoti šuniukus nėra taip lengva. Bet taip pat išmoksi, kad kartais tiesiog paglostyti savo šunį yra vienas didžiausių gyvenimo džiaugsmų, o po chemoterapijos tereikia tik gero ir šilto kūno, kuris gulėtų šalia tavęs.
Vieną dieną turėsi savo šunį. Jis bus visas tavo – keistas ir mielas, ir jis dievins net ir tą žemę, kuria tu vaikštai. Jis bus tavo vienintelis kada nors turėtas šuo ir jis bus nuostabus.
Penktoji pamoka – galima sakyti ne
Dar to nežinai, bet esi linkusi viskam ir visada sakyti taip. Tai – viena svarbiausių pamokų, kurių tave išmokys vėžys.
Išmoksi, kad nereikia visada sakyti taip. Kartais kiti žmonės gali padaryti tam tikrus darbus. Išmoksi, kad jei kažkas lieka truputį nepatenkintas, kai pasakai ne, tai iš tiesų ne tavo, o to žmogaus problema. Vėžys tau parodys, kad yra daug žmonių, kurie jau ilgai naudojasi tavo dosnumu ir gerumu. Kuo greičiau išmoksi pasakyti ne, tuo geriau.
Šeštoji pamoka – keliauk
Keliauk kuo daugiau ir kuo toliau. Nesijaudink dėl darbe imamų atostogų – darbas tavęs visad lauks sugrįžus namo.
Būdama plačiaake studente ir savo dėstytojo teisėjo Michael Kirby gerbėja, su draugėmis būsi tiesiog priblokšta, kai jis papasakos, kaip būdamas jaunas autobusiuku pervažiavo Kiniją ir Rusiją. Tuo metu būsi tokia užsiėmusi ieškodama teisininkės praktikos, kad net negalėsi pagalvoti apie ilgesnį toli nuo savo vietoje stovinčios karjeros praleistą laiką.
Bet keliauk. Yra tiek daug vietų, kurias verta aplankyti. Važiuok į Afriką, kol gali, ir taip, Europa nuostabi, bet net ir be Europos yra daugybė įdomiausių vietų. Yra tiek daug vietų, kurias verta aplankyti, bet kai būdama 34-erių susirgsi vėžiu, keliauti nebebus galimybės.
Tokias pamokas išmoksi. Gailėsiesi, kad jų neišmokai prieš susirgdama vėžiu.