Buvęs Rytų Vokietiją valdžiusios Komunistų partijos Politinio biuro centrinio komiteto atstovas Guenteris Schabowskis mirė vėl suvienytoje sostinėje, naujienų agentūrai DPA sakė jo našlė.
G. Schabowskis mirė vos kelios dienos prieš 26-ąsias džiaugsmingo sienos atidarymo metines.
Po 1989-aisiais mėnesius trukusių masinių protestų prieš režimą, didėjant į Vakarus per Vengriją išvykstančių piliečių srautui, Politinis biuras paprašė vyriausybės parengti įstatymą, kuriuo būtų sušvelninti suvaržymai dėl kelionių už Rytų Vokietijos ribų.
Tą lapkričio 9 dieną buvo beveik 7 valanda vakaro, kai G. Schabowskis iš kišenės išsitraukė popieriaus lapą ir perskaitė dekretą, kad vizos bus laisvai išduodamos tiems, kas nori keliauti į užsienį ar palikti tą komunistinę valstybę.
„Nuo kada?“ – paklausė vienas italų žurnalistas.
G. Schabowski sudvejojo, o tada ėmėsi improvizuoti: „Kiek žinau, ... nuo dabar“.
Tą spaudos konferenciją tiesiogiai transliavo televizijos ir jau po kelių minučių naujienų suvestinės skelbė, kad „siena griuvo“.
Tūkstančiai Rytų Berlyno gyventojų ėmė plūsti prie patikrinimo postų, vedančių į Vakarų Berlyną, kuriuose sutrikę Rytų Vokietijos pasieniečiai, nežinodami, ką daryti, skambinėjo telefonais instrukcijų.
Galiausiai, minioms dar labiau padidėjus, vienas užkardas pakilo ir suglumusiems Rytų Berlyno gyventojams, kurie sienos laisvai kirsti negalėjo 28 metus, atsivėrė kelias į Vakarus.
Po mažiau nei vienų metų, 1990-ųjų spalio 3-iąją, Rytų Vokietija ir Vakarų Vokietija susivienijo ir vėl tapo viena valstybe, užbaigdama keturis dešimtmečius trukusį Šaltojo karo susiskaldymą.
