Pakistaniečių mokslininkas pripažintas nacionaliniu didvyriu už tai, kad savo šalį pavertė pirmąja pasaulyje islamo branduoline jėga, tačiau Vakarai laikė jį pavojingu persimetėliu dėl slapto branduolinių technologijų platinimo tinklo organizavimo.
A. Q. Khanas mirė perkeltas į Islamabado KRL ligoninę dėl plaučių problemų, pranešė valstybinis transliuotojas PTV.
Rugpjūtį jis buvo paguldytas į tą pačią ligoninę dėl COVID-19, informavo PTV. Prieš kelias savaites A. Q. Khanui leista grįžti namo, tačiau jis vėl buvo hospitalizuotas pablogėjus būklei.
Pakistano prezidentas Arifas Alvi tviteryje parašė esąs „giliai nuliūdintas žinios apie dr. Abdul Qadeero Khano mirtį“. Jiedu buvo pažįstami asmeniškai nuo 1982 metų.
„Jis padėjo mums sukurti tautą gelbstintį branduolinį atgrasymą, o dėkinga tauta niekada nepamirš jo paslaugų“, – teigė prezidentas.
A. Q. Khanas buvo giriamas už tai, kad atvedė Pakistaną į lygiavertę konkurenciją su nesutaikoma priešininke Indija atominėje srityje ir pavertė savo šalies gynybą „neįveikiama“.
Tačiau jis atsidūrė tarptautinės bendrijos nemalonėje, kai buvo apkaltintas neteisėtai pasidalijęs duomenimis apie branduolines technologijas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Libija.
Nuo 2004-ųjų jis penkerius metus buvo laikomas namų arešte Islamabade, kai pripažino organizavęs slaptą branduolinių technologijų platinimo tinklą su tomis trimis valstybėmis.
2006 metais A. Q. Khanas susirgo prostatos vėžiu, bet po operacijos pasveiko.
2009 metų vasarį teismas nutraukė jo namų areštą, tačiau A. Q. Khano judėjimas buvo griežtai saugomas, o kai išeidavo iš namų prabangiame Islamabado rajone, jis būdavo lydimas pareigūnų.
