„Prezidentas Jacques'as Chiracas mirė šį rytą, apsuptas savo šeimos, ramiai“, – naujienų agentūrai AFP sakė jo žentas Fredericas Salat-Barou.
Po 2005 metais patirto insulto J. Chiraco sveikata pablogėjo, jis retai rodėsi viešumoje. Kalbėta, kad jam buvo pašlijusi atmintis; buvęs lyderis buvo prikaustytas prie neįgaliųjų vežimėlio. 2013 metų gruodį jam buvo sėkmingai atlikta inkstų operacija. 2015 metų gruodžio mėnesį buvęs prezidentas dvi savaites praleido ligoninėje dėl, kaip nurodė šeima, nuovargio. 2016-aisiais jis taip pat buvo hospitalizuotas dėl plaučių infekcijos.
Jacquesas Chiracas gimė 1932 metais Paryžiuje. Vaikystė prabėgo šalia triukšmingo Lotynų kvartalo. Mokėsi Karno ir Lui-le-Grand licėjuose Paryžiuje. Iki 1953 m. Paryžiaus politinių mokslų institute studijavo politikos mokslus, politologas. 1959 m. baigė viešojo administravimo mokyklą École nationale d’administration.
J. Chiracas buvo drovus jaunuolis, nepasižymėjo šaunumu ir dažniau likdavo savo bendraamžių šešėlyje. Tvarkingai atlikdavo namų darbus ir stebino aplinkinius savo kuklumu bei išsiauklėjimu. Šios savybės sudarė palankias sąlygas kopti į viršūnes.
1956 m. jis buvo pašauktas į armiją, tarnavo Alžyre, kur Prancūzija kariavo kolonijinį karą. Ten buvo sužeistas.
1956 m. kovo 16 d. vedė Bernadette Chodron de Courcel, kuri yra kilusi iš senos aristokratų giminės. Jie susilaukė dviejų dukterų – Claude ir Laurence.
1962 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti Georgeso Pompidou vadovaujamoje vyriausybėje, vėliau Pierre'o Messmerio ministrų kabinete. 1974–1976 m. ir 1986–1988 buvo Prancūzijos premjeras.
44 metų amžiaus žengė dar vieną žingsnį, keičiantį svaiginančios karjeros tėkmę. Jis nusprendė balotiruotis į Paryžiaus mero postą. Triumfuodamas laimėjo rinkimus. Šiame poste išbuvo 18 metų – iki 1995. Jis pelnė Paryžiaus gyventojų globėjo ir taupaus miesto šeimininko vardą. Nenuostabu, kad jam valdant „apleistas“ Paryžius tapo švaresnis, tvarkingesnis, patogesnis gyventi. Jis įsteigė tūkstančius darbo vietų, įvedė tvarką, negailestingai numalšino iš išorės atneštą terorizmą. Jam valdant Paryžius įgijo brangaus šiuolaikinio miesto įvaizdį. Nuo to laiko J. Chiracas nepraleido nei vienos galimybės pasirodyti publikoje.
1981 m. pirmą kartą dalyvavo Prezidento rinkimuose ir pralaimėjo François Mitterrandui. Po to J. Chiraco „Susivienijimas palaikyti Respublikai“ jungėsi su „Sąjunga už Prancūzijos demokratiją“ dalyvauti 1986 m. parlamento rinkimuose. Jie išsikovojo vietų daugumą Nacionalinėje asamblėjoje. F. Mitterrandas buvo priverstas suformuoti naują vyriausybę dalyvaujant golistams. Jis paskyrė J. Chiracą Ministru Pirmininku.
1988 m. J. Chiracas antrą kartą pralaimėjo F. Mitterrandui.
1995 m. pirmą kartą išrinktas Prancūzijos prezidentu, kai nugalėjo Lionelį Jospiną. 2002 m. perrinktas prezidentu, nugalėjęs kraštutinių dešinių politinių pažiūrų atstovą Jeaną-Marie Le Peną.
2007 m. vykusiuose prezidento rinkimuose J. Chiracas dalyvauti atsisakė.
Nepalaikė karo Irake. Garsi frazė „praleido progą patylėti“, pasakyta 2003 m., kai Vilniaus dešimtuko šalys palaikė JAV ketinimą karinėmis priemonėmis pažaboti Irako diktatorių Saddamą Husseiną.
J. Chiracą prisiminė Prezidentas Valdas Adamkus
Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad ketvirtadienį miręs buvęs Prancūzijos vadovas Jacquesas Chiracas nuoširdžiai siekė padėti Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.
V. Adamkus taip pat prisiminė, kad 2001 metais Lietuvoje viešėjusį Prancūzijos prezidentą nustebino lietuvių vaišingumas.
„Mano prisiminimai yra labai šilti. Man įsimintinas jo susižavėjimas Vilniuje mūsų lietuvišku vaišingumu“, – BNS sakė buvęs Lietuvos prezidentas.
„Jis man pasakojo, kad kvietė savo žmoną vykti kartu, bet ji manė, kad Vilnius yra nelabai įdomus miestas. Jis sakė, kad dabar grįžęs papasakos žmonai, kiek jis turėjo progos susipažinti su mūsų žmonėmis, su mūsų padaryta pažanga ir kad ji turi gailėtis nevykusi kartu“, – prisiminė V. Adamkus.
V. Adamkus tvirtino, kad jam įstrigo J. Chiraco „nuoširdus noras patalkininkauti Lietuvai įsiliejant į Europos Sąjungą ir NATO“.
„Jis buvo nuoširdus padedant mums spręsti saugumo klausimus ir domėjosi Lietuvos reikalais, ypatingai švietimo sritimi ir kultūriniu bendradarbiavimu“, – teigė kadenciją baigęs šalies vadovas.
„Prisimenu ypatingai, kad ne vieną kartą svarstėme mūsų jaunimo, mūsų studentijos reikalus, kaip paskatinti kuo didesnius jaunimo mainus“, – sakė jis.
„Mano santykiai su J. Chiracu buvo labai artimi, šilti, nuoširdūs ir vienas kitą puikiai supratome bendraujant“, – pasakojo V. Adamkus.
Eidamas prezidento pareigas, J. Chiracas priėmė sprendimą išmokėti Lietuvai kompensaciją už tarpukariu valdytą ambasadą, kurios šalis neteko po sovietų okupacijos 1940 metais.
V. Adamkus prisimena, kad J. Chiracas nuo pat derybų pradžios norėjo padėti Lietuvai.
„Aš, būdamas Paryžiuje, Eliziejaus rūmuose kalbėdamas su juo iškėliau Lietuvos ambasados klausimą. Sakiau, kad žinote, į Lietuvos ambasados atidavimą rusams iki šiol Lietuvos visuomenėje žiūrima su dideliu apgailestavimu. Pasakiau, kad ambasados klausimas yra lygiai tas pats, kaip kariuomenės rikiuotėje į vieno kareivio batą įkritęs akmenukas sugadina visą paradinę eiseną“, – kalbėjo prezidentas.
„Jam tas, atrodo, įstrigo. Jis pasakė, kad aš nesirūpinčiau, nes jis pats asmeniškai padės tvarkyti šitą reikalą. Po kurio laiko atvykęs į Lietuvą 2001 metais savo kalboje universitete jis pasakė, kad prezidentui Adamkui atvežė dovaną – akmenuką bate“, – pasakojo V. Adamkus.
Lietuvos ambasadorius: Chiracas išliks prezidentu, kurio metu įstojome į ES ir NATO
Lietuvos ambasadorius Paryžiuje Nerijus Aleksiejūnas sako, kad velionis Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas daug prisidėjo prie Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO.
„J. Chiraco prezidentavimo metu buvo priimti svarbiausi sprendimai dėl ES ir NATO plėtros. Nicos viršūnių susitikime 2000-aisiais buvo pasiųstas signalas, kad visos šalys, kurios įgyvendins reformas ir sugebės greitai derėtis, galės tapti ES narėmis 2004 metais. Tai atspindėjo J. Chiracko pasaulėžiūrą“, – BNS sakė ambasadorius.
„Taip pat puikiai atsimename jo vizitą 2001 metais Lietuvoje, tai buvo padrąsinimas Lietuvai siekiant ES ir NATO narystės tikslų“, – pridūrė ambasdorius.
Pasak N. Aleksiejūno, J. Chiracas taip pat asmeniškai prisidėjo, kad Prancūzija išmokėtų kompensaciją Lietuvai dėl sovietų nusavintos ambasados Paryžiuje pastato.
Ambasadoriaus teigimu, J. Chiracas istorijoje išliks kaip stiprus europietis, tvirtai tikėjęs stipria ir efektyvia Europa, jo prezidentavimo metu priimti sprendimai dėl euro valiutos atsiradimo, ES integracijos stiprinimo.
