H. Kissingeris buvo ambicingas JAV diplomatas, kurio atviras Amerikos galios propagavimas padėjo formuoti pasaulį po Antrojo pasaulinio karo.
H. Kissingeris, kuris buvo bene labiausiai atpažįstamas šių laikų valstybės sekretorius, mirė savo namuose Konektikute, sakoma „Kissinger Associates“ pranešime.
Baigęs karjerą vyriausybėje H. Kissingeris įkūrė šią pelningą politikos konsultavimo įmonę.
Pranešime sakoma, kad H. Kissingerio šeima surengs privačias laidotuves, o vėliau Niujorke, kur H. Kissingeris užaugo po to, kai jo šeima, žydai, pabėgo iš nacistinės Vokietijos, bus surengtos pamaldos.
Pareiškime nenurodyta mirties priežastis. H. Kissingeris ir būdamas šimtametis išliko aktyvus – liepą vyko į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu.
Viena ryškiausių Šaltojo karo laikų politinių figūrų
H. Kissingeris manė, kad užmezgęs ryšius su Pekinu gali laimėti Šaltąjį karą su Sovietų Sąjunga. Jo dėka 1972 metais įvyko istorinis prezidento Richardo Nixono vizitas Kinijoje, o vėliau JAV užmezgė santykius su tuo metu izoliuota šalimi, dabar tapusia antra pagal dydį pasaulio ekonomika ir vis didesne Vašingtono konkurente.
Nors H. Kissingeris buvo niekinamas didelėje pasaulio dalyje, Kinijos ambasadorius Vašingtone Xie Fengas pavadino jį „brangiausiu senu draugu“, o jo mirtį – „didžiule netektimi tiek mūsų šalims, tiek pasauliui“.
H. Kissingeris Jungtinėse Valstijose buvo gerbiamas įvairiuose politiniuose sluoksniuose. Dabartinis valstybės sekretorius Antony Blinkenas, net būdamas konkuruojančios Demokratų partijos narys, dalyvavo jo 100-ojo jubiliejaus šventėje Niujorke.
„Mirus Henry'iui Kissingeriui, Amerika neteko vieno iš patikimiausių ir savičiausių balsų užsienio reikalų srityje“, – sakoma buvusio prezidento respublikono Georgo W. Busho pareiškime.
H. Kissingeriui buvo paskirta Nobelio taikos premija už derybas dėl Vietnamo karo užbaigimo, nors konfliktas iš karto nesibaigė, o jo kolega iš Šiaurės Vietnamo Le Duc Tho atsisakė priimti premiją.
Po Votergeito („Watergate“) skandalo, kuriam kilus atsistatydino JAV prezidentas R. Nixonas, H. Kissingeris dirbo pas jo įpėdinį Geraldą Fordą. Pagal beprecedentį susitarimą, atspindėjusį jo įtaką, H. Kissingeris ėjo ir valstybės sekretoriaus, ir patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas.
„Realpolitik“ ir jos pasekmės
Nors H. Kissingerio intelektualinius gabumus nenoromis pripažino net jo kritikai, jis tebėra labai prieštaringai vertinamas dėl ciniško galios ir nacionalinių interesų gynimo stiliaus, vadinamo „realpolitik“.
Išslaptinti dokumentai parodė, kad H. Kissingeris palaimino tuomečio Čilės prezidento marksisto Salvadoro Allende nuvertimą ir 1973 metais generolo Augusto Pinocheto perversmą.
H. Kissingeris taip pat rėmė Indoneziją, artimą antikomunistinę sąjungininkę, 1975 metais užėmusią Rytų Timorą. Nuo invazijos pradžios, kuri buvo pradėta praėjus dienai po H. Kissingerio ir G. Fordo susitikimo su Indonezijos diktatoriumi Suharto, iki Indonezijos okupacijos pabaigos 1999-aisiais žuvo daugiau kaip 100 tūkst. Rytų Timoro gyventojų.
H. Kissingeris taip pat užmerkė akis prieš masinius Pakistano žiaurumus 1971 metais Bangladešo kare dėl nepriklausomybės, nes manė, kad JAV yra suinteresuotos išlaikyti Islamabadą kaip tylų tarpininką santykiuose su Kinija.
Siekdami pasitraukti iš Vietnamo, bet turėdami tvirtesnes pozicijas prie derybų stalo, R. Nixonas ir H. Kissingeris leido vykdyti slaptą 1969–1970 metų bombardavimo kampaniją Laose ir Kambodžoje, kuria buvo siekiama sutrikdyti sukilėlių judėjimą į Pietų Vietnamą.
Bombardavimas nesustabdė infiltracijos, bet pražudė tūkstančius civilių ir sudarė sąlygas atsirasti genocidu kaltinamiems raudoniesiems khmerams.
H. Kissingeris taip pat neparodė didelio susirūpinimo dėl Kipro, kai Graikijos karinė chunta nuvertė išrinktą lyderį arkivyskupą Makarijų, o Turkija 1974 metais įsiveržė į salą. Kipras ir dabar tebėra padalytas.
Legendinis diplomatas
Tačiau H. Kissingeriui niekada nebuvo iškilęs rimtas teisinis pavojus. 2004 metais JAV teisėjas atmetė ieškinį, susijusį su Čilės kariuomenės vado nužudymu.
Po 1973 metais įvykusio Jom Kipuro karo H. Kissingeris sulaukė viso JAV politinio spektro atstovų simpatijų dėl savo intensyvių derybų tarp Izraelio ir arabų valstybių.
Jam pavyko atskirti arabų šalis nuo jų sovietinio globėjo ir užtikrinti, kad JAV taptų pagrindine tarpininke ir saugumo garantu regione.
Amerikiečių diplomatas su storais akiniais, giliu monotonišku balsu ir niekada nedingusiu gimtosios vokiečių kalbos akcentu, garsėjo ne vien savo politine veikla, bet ir draugystėmis su garsiomis moterimis. H. Kissingeris yra pasakęs – pagal geriausias „realpolitik“ tradicijas – kad galia yra stipriausias afrodiziakas.
Beveik 50 metų jis gyveno kartu su žmona Nancy, turėjo du vaikus iš ankstesnės santuokos ir penkis anūkus.
